Festivalį pradės vienas savičiausių moderniojo džiazo balsų – britų džiazo pianistas, vargonininkas, kompozitorius ir grupių lyderis Alexanderis Hawkinsas su savo trio, kuriame groja kontrabosininkas Neilas Charlesas ir būgnininkas Stephenas Davisas.

Per savo gyvavimo dešimtmetį šis ansamblis spėjo įspausti ryškų pėdsaką šiuolaikiniame džiaze. 2018-aisiais jis pradėjo aktyviai bendradarbiauti su JAV moderniojo džiazo ikona saksofonininku Anthony Braxtonu ir jo kvarteto sudėtyje gastroliavo po Europą, o šių pasirodymų įrašus sudėjo į 13-kos albumų rinkinį. A. Hawkinso trio sudaro ir žymaus anglų saksofonininko Johno Surmano kvarteto branduolį.

Šių muzikantų jautrumą tarpusavio impulsams kritikai lygina su gyvsidabrio takumu. Jų muzikavime meistriškai dera racionalumas ir spontanika.

A. Hawkinsas reiškiasi nepaprastai įvairiais amplua, derindamas savitą komponavimo manierą ir laisvą improvizaciją, stebindamas džiazo pasaulį unikalia grojimo technika. Jis groja ansambliuose nuo duetų iki didelių kolektyvų, pasirodo ir solo, kuria bei aranžuoja muziką žinomiems kolektyvams.

Įdomu, kad muzikas studijavo Kembridže teisę ir kriminologiją, bet sugebėjo išsiugdyti stulbinamą grojimo techniką ir pelnyti kūrybingumu bei lakia vaizduote vieno novatoriškiausių JK pianistų ir kompozitorių reputaciją. Jis sąmoningai atsisakė akademinių džiazo studijų norėdamas groti, kas jam patinka ir kaip patinka.

Muzikas koncertavo ir dirbo įrašų studijose su visa plejada įvairių kartų šiuolaikinės improvizacinės muzikos lyderių, tarp jų – Evanu Parkeriu, Wadada Leo Smithu, Marshallu Allenu, Hanu Benninku, Hamidu Drake‘u, Robu Mazureku, Tayloru Ho Bynumu, Shabaka Hutchingsu, Michaelu Formaneku, Nicole Mitchell, Matana Roberts, Esperanza Spalding, Jonny Greenwoodu, Angelika Niescier. Jis taip pat yra žinomas savo pasirodymais legendinio Pietų Afrikos būgnininko Louiso Moholo-Moholo grupėse.

2015 metais A. Hawkinsą girdėjome „Vilnius Jazz“ scenoje kartu su italų saksofonininku Roberto Ottavianoo atliekantį JAV saksofono legendai Steve‘ui Lacy skirtą programą, o 2018-aisiais jis pristatė su švedų vokaliste Sofia Jernberg tradicinės etiopų dainos įkvėptą projektą. Dabar laukia įdomi pažintis su šio pianisto trio.

Antroje vakaro dalyje intriguojantį koncertą žada ryškiausius Laikinosios sostinės ir uostamiesčio džiazo bei improvizacinės muzikos atstovus subūręs projektas. Jo dalyvius – avangardinio trio „Ąžuoliniai berželiai“ ir Klaipėdos džiazo orkestro muzikantus – sieja ne vienas įdomus darbas.

Laikinojoje sostinėje susikūrusiam, analogų šalyje neturinčiam multiinstrumentininkų – Arno Mikalkėno, Tomo Razmaus ir Simono Kaupinio – trio svetimos tradicinės muzikos kūrybos formulės. Šiuos muzikantus sieja ilgametė partnerystė, jie puikiai žino vienas kito individualų braižą. Grupė aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir svetur. „Ąžuolinių berželių“ muzika yra įamžinta penkiuose albumuose.

Klaipėdos džiazo orkestrą 2013 metais iš geriausių Vakarų regiono džiazo muzikantų – profesionalų ir studentų, dabartinių ir buvusių klaipėdiečių – subūrė dabartinis jo vadovas saksofonininkas Kęstutis Sova. Kolektyvas tapo tikru Vakarų Lietuvos džiazo ambasadoriumi.

Jis atstovauja uostamiesčiui įvairiuose tarptautiniuose džiazo festivaliuose ir projektuose, nuolat rengia edukacines programas Klaipėdos jauniesiems atlikėjams. Orkestras koncertavo su daugeliu žinomų užsienio muzikų, tarp jų – Jojo Mayeriu, Vernu Spevaku, Davidu Katzu, ispanu Francisco Angelu Latino, ukrainiete Anastasia Bukina, „Grammy“ nominante iš JAV Nicole Zuraitis, italų gitaristu Allesandro Florio.

Projektas paliudys, kad geografinės ribos šalies džiazui tampa nebesvarbios – ne tik sostinėje muzikantai imasi pažangių idėjų, įdomūs procesai vyksta ir už jos ribų.

Vidurio ir Vakarų Lietuvos džiazo pažibos koncerte pristatys 2020-aisiais išleistą vinilo plokštelės ir kompaktinio disko formatais „Ąžuolinių berželių“ ir Klaipėdos džiazo orkestro albumą „Bon Bon Paris“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją