Daugybė pirmų kartų

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, didžiausia profesionalaus scenos meno įstaiga Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje, 2024 m. balandžio 20 d. įsikėlė į naujuosius teatro rūmus. Pastato atidarymas tapo ypatingu įvykiu visos Lietuvos muzikinio teatro istorijoje – duris atvėrė pirmas teatras, pastatytas šaliai atgavus nepriklausomybę. Čia kuriantys menininkai aprūpinti modernia mechanikos, apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga, tad netrūksta smalsuolių norinčių visa tai išvysti ir įsitikinti, kad šioje išskirtinėje erdvėje gimsta neeiliniai pastatymai. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia Muzikinio teatro rengiamos ekskursijos.

2024-2025 m. 38-asis teatro sezonas prasidės nuo pirmą kartą Lietuvoje pastatytos vieno žymiausių nūdienos amerikiečių kompozitorių Philipo Glasso opera „Kelionė“. Šios unikalios premjeros režisierių ir jo suburtą statytojų komandą buvo nuspręsta atrinkti konkurso keliu, atveriant teatrą plačiai pasaulio menininkų bendruomenei bei suteikiant jiems galimybę savo kūrybinį sumanymą realizuoti būtent Klaipėdoje. Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – buvo gautos net 43 paraiškos iš Lietuvos ir užsienio šalių: Italijos, Vokietijos, D. Britanijos, Lenkijos, Meksikos, Ispanijos ir kt. Konkurso nugalėtojais tapo režisierė Chiara Osella iš Italijos ir jos suburta komanda: Carlo Massari (režisūra, choreografija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumų dizainas).

Operos „Kelionė“ muzikos vadovas ir dirigentas Dante Santiago Anzolini ypatingu įvairiapusiškumu ir erudicija pasižymintis muzikas – dirigentas, pianistas, kompozitorius ir aranžuotojas, pelnęs tarptautinį pripažinimą išskirtinėmis vėlyvojo romantizmo ir šiuolaikinės muzikos interpretacijomis. Maestro koncertinių gastrolių ir sceninių pastatymų maršrutai driekiasi per visą Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Ameriką ir Pietų Afriką. Klaipėdoje jis savotiška legenda: 1994 m. D. S. Anzolini Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatė G. Verdi operą „Traviata“, apie kurią, nepaisant prabėgusių dešimtmečių, publika vis dar diskutuoja.

Vienu įtakingiausių mūsų laikų kompozitoriumi tituluojamas 86-erių Ph. Glassas parašė 23 operas, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Opera „Kelionė“ atvers Glasso sceninių kūrinių epochą Lietuvoje. Trijų veiksmų opera „Kelionė“ (The Voyage) buvo sukurta Metropolitan operos užsakymu 500-osioms K. Kolumbo kelionės į Ameriką metinėms pažymėti. Operos pasaulinė premjera įvyko 1992 m. spalio 12 d. Metropolitan Operoje (JAV), europinė premjera – 2002 m. spalio 6 d. Linzo valstybinėje operoje (Austrija). Operos libretą anglų, lotynų ir ispanų kalba parašė Davidas Henry Hwangas, remdamasis paties kompozitoriaus sukurta istorija.

Pasak kompozitoriaus P. Glasso, operos „Kelionė“ siužetas pasakoja „apie atradimus ir atradėjus – tuos bebaimius žmones, kurie nuo pat žmonijos istorijos pradžios savo noru ir net be jokio apgailestavimo palikdavo jiems pažįstamą, saugų pasaulį, beatodairiškai nerdami nežinomybėn pasitikti savo ateities“, atliepia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją.

„Teatras daug metų klajojo, ieškodamas savo tapatybės, keisdamas pavadinimus ir gyvavimo formas, įsikurdamas įvairiose erdvėse, be savo veiklai tinkamo pastato, ir gyvuodamas tik idėjos vedinų žmonių dėka. Ph. Glasso opera „Kelionė“ yra veikalas, vertai galintis atvesti Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą į naująjį kelionės etapą – gyvavimą naujuose teatro rūmuose“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė.

Į sceną grįžta publikos pamilti herojai

Spalio 11, 12 d. salėje „Jūra“ pristatomas „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanotas choreografo Martyno Rimeikio pastatytas Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ – tikras publikos numylėtinis. Spalio 26 d. „Jūros“ salėje „sudygs“ legendiniai choreografo Alexanderio Ekmano kaktusai – bus rodomas didžiulio susidomėjimo sulaukęs, pirmą kartą Baltijos šalyse pastatytas šokio spektaklis „Sapnai ir kaktusai“.

Spalio 18 d. salės „Jūra“ sceną užlies vanduo. Vardan šio reginio į pajūrį plūsta gerbėjai iš atokiausių šalies kampelių. Žiūrovai tądien pasiners į jautrų vienaveiksmių šokio spektaklių diptiką - Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Abu spektakliai publiką užburia išraiškingu šokiu, gilia dramaturgija, tačiau „Stabat Mater“ siužetą sustiprina KVMT simfoninio orkestro styginių grupės atliekama muzika ir solisčių balsai, o „Šventasis pavasaris“ išskirtinis tarsi iš dangaus pasipilančiu vandeniu, kuris kelia daug iššūkių teatro pastatymų tarnybai, tačiau yra labai mėgstamas žiūrovų.

Spalio 17-ąją į sceną grįžta romantiškoji Antonino Dvoržako opera „Undinė“, spalio 25 d. Tarptautinę Operos dieną pasitiksime su Wolfgango Amadeaus Mazarto operos „Don Žuanas“ herojais, lapkričio 8 d. publikos lauks Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“. Juoko ir komiškų situacijų netrūksta Gaetano Donizetti komiškoje operoje „Pulko duktė“. Iššūkiu balsams bei atgaiva ausims garsėjančios operos gerbėjai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre laukiami spalio 19 d. ir gruodžio 5 d.

Daugybė spektaklių vaikams

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras labai laukia jaunųjų žiūrovų. Pasinerti į muzikinę kelionę kviečia edukacinė programa „LOL (Linksmasis orkestro laivas)“, kurioje vaikus žaisminga forma supažindinsime su orkestre skambančiais muzikos instrumentais. Pirmasis šio sezono laivas išplaukia spalio 25 d. Nevėluokite!

Lapkričio 17 d. smagia ir netikėta dovana mažiesiems žiūrovams taps choreografės Aušros Krasauskaitės ir kompozitoriaus Kristijono Lučinsko šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“. Vienu iš naujausių spektaklių vaikams – Jurgio Gaižausko edukacine operos „Buratinas“ versija mažieji žiūrovai mėgausis spalio 20 d. ir net kelis kartus gruodį.

Antano Kučinsko ir Daivos Čepauskaitės operų vaikams trilogijos spektakliai mylimi ne tik vaikų, bet ir su šiais herojais užaugusių jų tėvelių. Spalio 13 d. dainuosime su „Žvaigždžių operos“ herojais, o lapkričio 10 d. juoksimės su „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią spektaklį vaikams apdovanotos „Bulvinės pasakos“ gyventojais.

Lapkričio 9 ir 24 d. vaikams paseksime kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, režisierės Eglės Miškinytės ir libreto autoriaus Virgio Pupšio „Pasaka be pavadinimo“. Tai liūdėti neleisiantis muzikinis spektaklis vaikams apie vienybę ir tikrą draugystę.

Publikos mėgstamiausi

Rudens repertuaras neišvengiamai sulauktų publikos pasipiktinimo, jei į sceną nesugrįžtų populiarusis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ (gruodžio 7 d.) ir nemažiau gerbėjų turinti komiška istorija iš vienuolių gyvenimo Dano Goggino miuzikle „Šounuolynas“ (spalio 27 d.). Primename, kad šių spektaklių bilietai dingsta greičiausiai, tad būtina paskubėti.

Didžiulio populiarumo nuo pat premjeros lydima ir Gaetano Donizetti komiškos operos kamerinė versija „Meilės eliksyras“. Tikri Pietų Italijos išgyvenimai ir žmonių tarpusavio santykių aistros, „stogą nuraunančios“ gruziniškos vestuvės, ryškios spalvos ir daug meilės. Gal tai šios operos sėkmės raktas? Esate laukiami gruodžio 11 d.

Rudens vakarais vyks ir tradiciniai, publikos labai laukiami kamerinės muzikos koncertai.

Kviečia pasitikti šventes kartu

Lapkričio 29, 30 ir gruodžio 1 d. publikos laukia šokio spektaklio „Legenda“ premjera, kurią ruošia žinomi kūrėjai: choreografas iš Slovėnijos, KVMT baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc, kompozitorius Antanas Jasenka, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, grimo dailininkė Aira Braždienė.

Gruodžio 20, 21 ir 28 d. pristatomas teatralizuotas koncertas „Sapnai apie Brodvėjų“, kuriame skambės visiems gerai žinomų miuziklų ištraukos apjungtos įkvepiančios siužeto linijos. Kiekvienas aktorius, dainininkas, šokėjas kasdien susiduria su įvairiais uždaviniais, tačiau pagrindinis visų mūsų tikslas – pranokti save.

Gyvenimo malonumus šlovinantys Jacques’o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ herojai, pasiruošę publiką nuteikti linksmai pasitinkant Kalėdas ar Naujuosius metus: linksmybės sceną užlies gruodžio 22, 27 ir 31 dienomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)