Gyvai akompanuos Petras Geniušas
Ankstyvojo kino festivalį „Pirmoji banga“ atidarys italų kino režisierės Elviros Notari filmas „Mažutė“ („È piccerella“, 1922), kurį įgarsins tradicinės neapolietiškos muzikos kolektyvas. E. Notari be jokių išlygų galima vadinti viena svarbiausių XX a. pradžios Italijos kino asmenybių. Režisierė, aktorė, scenaristė, prodiuserė ir platintoja, ji ne tik sukūrė 60 ilgametražių ir šimtus vaidybinių filmų, bet ir buvo vienos didžiausių šalies kino studijų „Dora Film“ vadove.
Bus parodytas ir šiais metais šimtmetį švenčiantis Pero Lindbergo filmas „Nortulio šutvė“ („Norrtullsligan“, 1923), kuriam gyvai akompanuos pianistas ir LMTA profesorius Petras Geniušas. Tai įstabus, laikmečiui nebūdingas kūrinys, fiksuojantis derybas dėl to, kas yra „moteriškos“ ar „vyriškos“ erdvės, ir šių erdvių ribų slinktį.
Prieštaringai vertinamos
Ypatingo dėmesio festivalyje sulaks išskirtinė amerikiečių aktorė Mae West. 2023-iais metais kino pasaulis mini 130-asias jos gimimo metines. M. West neatitiko tuometinių Holivudo standartų, buvo nuolat cenzūruojama, bet tai nesutrukdė jai tapti geriausiai apmokama XX a. ketv. deš. aktore ir įkvėpti įkvėpė Salvadorą Dali. Festivalyje bus parodyti trys žymiausi, skandalingiausi ir įtakingiausi jos filmai: „Jos suvedžiotas“ („She Done Him Wrong“, 1933), „Aš nesu angelas“ („I‘m No Angel“, 1933) ir „Klondaiko Ani“ („Klondike Annie“, 1936), kurį žiūrovai turės galimybę pamatyti iš 16 mm juostos.
Taip pat šių metų festivalio programoje – viena prieštaringiausių kino žvaigždžių Louise Brooks, nekentusi Holivudo ir niekada nesivarginusi skaityti filmų scenarijų. Neįprasto grožio aktorė nepabijojo spjauti į jos talento nevertinančias didžiąsias Holivudo kino studijas ir iškeliavo į Europą siekti karjeros aukštumų, kur per kelis metus suvaidino trijose sėkminguose filmuose Vokietijoje ir Prancūzijoje. Vieną iš jų – „Pražuvusios merginos dienoraštis“ („Tagebuch einer Verlorenen“, 1929) – pamatys „Pirmosios bangos“ žiūrovai.
Nuo siluetinės animacijos iki avangardinio kino
Veimaro respublikos kino kūrybinę galią paliudys ir Waltą Disney‘ų įkvėpusios siluetinės animacijos pradininkės Lotter Reiniger šviežiai restauruotų ir pasaulyje beveik nerodytų trumpametražių filmų programa mažiesiems kino mylėtojams ir jų tėvams.
Ieškantiems drąsesnių kinematografinių formų reikėtų nepraleisti pažinties su prancūzų avangardinio kino pradininke Germaine Dulac. Jos filmas „Besišypsanti ponia Bedė“ („La Souriante madame Beudet“, 1923) laikomas vienu pirmųjų atvirai feministiniu filmu. Neoficialiu jo tęsiniu galima vadinti ir filmą „Kvietimas į kelionę“ („L’Invitation au voyage“, 1927). Kartu per kino pojūčius jie atskleidžia šiuolaikinių moterų vidinį gyvenimą, jų svajones apie laisvę ir seksualumą. Abu bus galima pamatyti „Pirmojoje bangoje“.
Šlovės viršūnėje
Danų aktorę Astą Nielsen, kurią galima bus išvysti dviejuose ankstyviausiuose programos filmuose, laikoma pirmąja tikrąja kino žvaigžde. Ilgainiui, jos populiarumas pasiekė tokį mastą, kad net imti gaminti jos vardo kvepalai, vienas Kelno restoranas pardavinėjo lankytojams „Astos Nielsen sumuštinius“, o filmai, kuriuose ji vaidino, buvo reklamuojami kaip „Astos Nielsen filmai“. Seanso metu gyvai akompanuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meistriškumo dirbtuvių studentai.
Gavusi ikonišką roboto vaidmenį Fritzo Lango „Metropolyje“, paauglė Brigitte Helm per naktį tapo žvaigžde. Festivalyje bus galima pamatyti du mažiau žinomus, tačiau, retrospektyviai žiūrint – vienus ryškiausių jos neilgos karjeros filmų: „Atlantida“ („L‘Atlantide“, 1932) ir Manolesku. Tarp gyvenimo ir mirties“ („Manolescu – Der König der Hochstapler“, 1929), kurį lydės fortepijono ir būgnų garsai.
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis renginys – ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 7–10 dienomis „Skalvijos“ kino centre.