9-erių metų leidybos proceso iššūkiai ir džiaugsmai
Leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė tikina, kad leidyba yra itin lėtas, kompleksiškas, vien intuicija grįstas reputacijos verslas: „Tik šiemet, po ilgų metų rizikos ir darbo be atokvėpio, jaučiu, kad laikas pirmąkart drąsiai švęsti gimtadienį – nes LAPAS jau stiprus. 2014-aisiais tądien būdama vieno žmogaus leidykla į spaudą pridaviau pirmas knygas su LAPO logotipu, o šiandien jau su užaugusia redakcija greta jo dedame ir garbingą Metų leidėjo ženkliuką.“
Paklausta apie Metų leidėjo apdovanojimą, skirtą už erdvę, tūrį ir literatūrines konstrukcijas, Ū. Ambrasaitė tikina, kad įvertinimas buvo labai netikėtas, nes pastarasis dešimtmetis Lietuvos knygų rinkoje išsiskyrė naujų leidyklų-butikų gausa, tarp kurių – „Aukso žuvys“, „Odilė“, „Rara“, „Hubris“, „Phi knygos“ ir kiti. „Tikiu, kad konkurencija mus visus augina. Todėl Metų leidėjo apdovanojimas įpareigoja ir motyvuoja nesustoti judėti ta linkme, kuria mus veda intuicija“, – priduria LAPO įkūrėja.
Leidykla LAPAS jau yra išleidusi virš 50 knygų, subūrusi daugiau kaip 30 pripažintų autorių bendruomenę, su kuriais glaudžiai bendradarbiauja ir kartu kuria knygas. Šiandien redakciją sudaro net aštuonios leidybos profesionalės ir entuziastės, kurioms vadovauja Monika Gimbutaitė.
Dar pandeminių 2020-ųjų gruodį pradėjusi vadovauti leidyklai M. Gimbutaitė pastaruosius dvejus metus prisimena kaip pareikalavusius ištvermės: „Stojus prie leidyklos vairo teko susidurti su skirtingais išbandymais: nuo pandemijos iššūkių organizuojant komandinį darbą ir bandant ieškoti alternatyvių būdų pristatyti knygas, iki karo atneštų emocinių ir finansinių išbandymų. Be to, ir pati leidyba yra labai kompleksiška, daug resursų ir kūrybiškumo reikalaujanti sritis, kurią sau dažnai lyginu su maratono bėgimu.“
„Tačiau kaip tik iššūkiuose ir išryškėja leidybos grožis. Džiaugiuosi, kad per šiuos dvejus metus mums pavyko dar labiau sustiprinti komandą, išryškinti LAPO leidybines kryptis ir rasti naujų nišų, sėkmingai ieškoti netradicinių ėjimų tiek leidyboje, tiek komunikacijoje. O svarbiausia – toliau fokusuotis į tai, kuo tikime: skirti didelį dėmesį autorėms ir autoriams, pristatyti naujas perspektyvas, megzti dialogą tarp skirtingų knygų, žanrų bei idėjų. Šiemet pelnytas apdovanojimas, kurį skyrė patys leidybos profesionalai, mums labai daug reiškia ir patvirtina, kad einame teisingu keliu“, – sako leidyklos vadovė Monika Gimbutaitė.
Naujienos Knygų mugėje: antropologija, feminizmas, architektūrinės provokacijos ir knyga vaikams
Vilniaus knygų mugėje leidykla LAPAS skaitytojus pasitiks su naujienomis.
Leidykla pirmąkart išleis knygą vaikams – pirmąją rašytojos Gabijos Grušaitės pasaką „Grožis ir Heizelis“ apie du šunis iš Malaizijos, kuriuos priglaudė ir į Keturių Metų Laikų Miestą atsivežė Meilė. Grožis ir Heizelis išgyvena daug pokyčių, kol išmoksta džiaugtis tuo, kas yra, užuot liūdėję dėl to, kas prarasta. Knyga tiek vaikams, tiek suaugusiems primena, kad kasdienybėje yra labai gražių dalykų, jeigu tik išmoksti juos pastebėti. O šunys yra geriausi to mokytojai.
Į Knygų mugę iš JAV atvyks antropologė, Browno universiteto profesorė Ieva Jusionytė, parašiusi knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV–Meksikos pasienyje“ (iš anglų k. vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė). Prie JAV ir Meksikos sienos kaip paramedikė ir ugniagesė savanoriavusi knygos autorė trilerio įtampą išlaikančiame tyrime atskleidžia abipus sienos dirbančių gelbėtojų kasdienybę. Mokslininkė teigia: „Mano tyrimas ir daugybė kitų apie sienas parašytų knygų rodo, kad saugumo, kaip mes jį suprantame, sienos nedidina ir tų problemų, dėl kurių sienos yra statomos, nesprendžia: nesustabdo migracijos ir kontrabandos, neapsaugo nuo karo ir terorizmo, klimato kaitos ar oro taršos.“
Leidykla džiaugiasi tęsdama knygų apie kiną ir feminizmą leidybą, o naujausia profesorės Natalijos Arlauskaitės ir Miglės Anušauskaitės knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“ sujungia šiuos laukus. Knygoje skaitytojai ir skaitytojos per tekstą bei komiksus pagaviai susipažįsta su esminėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Autorių teigimu, ši knyga gimė norint, kad „mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“.
Architektūra besidominčius skaitytojus leidykla supažindins su papildytu Neringos gidu anglų kalba, kurį rašė ir sudarė Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė-Petrulienė, Martynas Mankus, Vasilijus Safronovas. O aršiai diskusijai apie architektūrą bei modernizmą provokuos žurnalisto Tomo Wolfe’o knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų“ (iš anglų k. vertė Marius Burokas, įvadą parašė Marija Drėmaitė), kuri neretai apibūdinama kaip chuliganiška ir kandi.
Naujų perspektyvų bei autorių ieškančius verstinės grožinės literatūros skaitytojus leidykla kvies atrasti LAPO leidyklos bendruomenei jau pažįstamą Nobelio literatūros premijos laureato Luigi Pirandello romaną „Vienas, nė vienas ir šimtas tūkstančių“ (iš italų k. vertė Goda Bulybenko). Juodąją knygų seriją papildys literatūrinių eksperimentų nevengusio prancūzų postmodernisto George’o Pereco knyga „Žmogus, kuris miega“ (iš prancūzų k. vertė Aušra Pokvietytė).
Knygų mugės proga skaitytojus pasieks jau trečiasis Ayn Rand bestselerio „Šaltinis“ tiražas. Pasauline klasika tapęs intelektualus romanas, pasakojantis apie galią, meilę bei architektūrą, pasak knygos vertėjo Mariaus Buroko, nepalieka abejingų.
