Lietuvių talentai pasauliniame kine: nuo Alo Jolsono iki Juozo Miltinio
Vienas svarbiausių festivalio akcentų – revoliucinį pokytį kino istorijoje žymintis „Džiazo dainininkas“ (The Jazz Singer, 1927), pirmasis garsinis filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Lietuvoje gimęs Alas Jolsonas. Šiemet festivalio žiūrovai turės galimybę pamatyti šį filmą, dėl kurio Alo Jolsono vardas tapo neatsiejamas nuo garsinio kino pradžios.
Festivalis pristatys ir mažiau žinomą, bet ne mažiau įdomią istoriją apie Juozą Miltinį, kuris 1932-aisiais išvyko iš Lietuvos į Paryžių studijuoti teatro meno, režisūros ir vaidybos. Ten jis pradėjo savo karjerą prancūzų kine. „Vakarų akimis“ (Sous les yeux d’Occident, 1936) atidarys šių metų festivalį. Šiame filme Miltinis atliko vaidmenį, kuris atkreipė režisieriaus dėmesį ir suteikė jam daugiau ekraninio laiko.
Fritzo Lango tranzitinis laikotarpis ir debiutinis Douglas Sirko filmas
Viena ryškiausių festivalio programos žvaigždžių – Fritzas Langas, žinomas dėl klasikinių filmų „Metropolis“ ir „M“. Langas, pabėgęs iš Vokietijos į Prancūziją, kūrė ir ten. Festivalio metu bus rodomas jo filmas „Lilijomas“, sukurtas Prancūzijoje, ir pirmasis Holivude sukurtas filmas „Įniršis“ (Fury, 1936). Šie filmai atskleidžia Lango kūrybinį virsmą ir eksperimentus, kuriuos jis išbandė naujose kino rinkose. „Įniršis“ yra laikomas vienu svarbiausių jo antros karjeros pusės kūrinių, kurį festivalio žiūrovai galės įvertinti iš naujo.
Douglas Sirk, prieš tapdamas Holivudo režisieriu, kūrė filmus Vokietijoje Detlefo Siercko vardu. Jo filmai, sukurti nacių Vokietijoje, dažnai vertinami prieštaringai, tačiau festivalio metu bus rodoma jo pirmoji melodrama „Paskutinis akordas“ (Schlußakkord, 1936). Tai suteiks galimybę žiūrovams įvertinti, kaip Sirko ankstyvieji darbai paveikė vėlesnę jo kūrybą Holivude.
Suomių ir estų ankstyvojo kino žvaigždės
Vėlyvuoju nebyliu laikotarpiu Suomijos kino industrijoje iškilo režisierius Valentinas Vaala ir jo atrastas aktorius Teuvo Tulio. Gimęs Latvijoje, Tulio kartu su motina persikėlė į Helsinkį ir tapo svarbiu suomių kino istorijos veikėju. Festivalio programoje žiūrovai galės pamatyti filmus „Klajoklio kerai“ (Mustalaishurmaaja, 1929) ir „Šlovės kelias“ (Laveata tietä, 1931). Šie filmai atskleidžia unikalų Vaala ir Tulio kūrybinį tandemą, kuris paliko neišdildomą pėdsaką Suomijos kino istorijoje.
1930-aisiais Estijos kino pramonė sukėlė sensaciją su filmu „Aistros bangos“ (Kire lained). Šis nuotykių kupinas filmas pasakoja apie suomių rašytoją, įsimylintį kontrabandininko dukterį Estijoje. Didžiausias susidomėjimas kilo dėl kontrabandininko dukros vaidmens, kurį atliko Ita Rina. Gimusi Italijoje, ji tapo viena ryškiausių Europos kino žvaigždžių. Festivalyje bus rodomas ir kitas filmas su šia aktore – garsusis „Erotikonas“ (Erotikon, 1929), lydimas specialios muzikinės programos.
Prancūzijoje kūręs režisierius Dimitri Kirsanoffas, kilęs iš Tartu, yra žinomas kaip vienas impresionistinio kino pradininkų. Jo darbai išsiskiria eksperimentiniu ir lyriškai poetišku stiliumi, kurį festivalio metu galės įvertinti ir Vilniaus žiūrovai. Kirsanoffo trumpametražių filmų programai akomponuos pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius, kurio muzikinė interpretacija suteiks papildomą dimensiją šių išskirtinių kūrinių peržiūrai.
Septynerius metus iš eilės nominuoto „Oskarui“ kūrėjo animacija
Tradicinis šeimai skirtas festivalio seansas šiemet pasiūlys JAV mokslinės fantastikos ir specialiųjų efektų kūrėjo George’o Palo animacinių trumpametražių filmų programą. Palas, septynis metus iš eilės nominuotas „Oskarui“ ir gavęs apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus, pradėjo savo karjerą Europoje, prieš persikeldamas į Ameriką. Jo animaciniai filmai, kupini fantazijos ir kūrybiškumo, yra puikus pavyzdys, kaip talentas gali rasti savo kelią net ir sunkiausiomis aplikybėmis. Tai bus puiki pramoga visai šeimai ir galimybė mažiesiems žiūrovams susipažinti su ankstyvojo kino magija.
Rugsėjo 12–15 dienomis „Skalvijos“ kino centre vyks 9-asis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, šiemet ypatingą dėmesį skiriantis emigracijos vaidmeniui formuojant kino istoriją.
