„Didžiosios akcijos“ įvykių pradžia galima laikyti 1941 m. spalio 28 d., kai Kauno gete įvykdyta gyventojų atranka. Prisidengiant siekiu didinti darbo jėgą – gerinti sunkiai dirbančiųjų sąlygas, neva skiriant didesnį maisto davinį ir erdvesnius butus – visiems Kauno geto gyventojams įsakyta spalio 28 d. 6 val. ryto susirinkti Demokratų aikštėje (dab. Demokratų g.) ir išsirikiuoti šeimomis pagal šeimos galvos darbo vietą.
Tuo metu gete gyveno apie 27 000 žmonių. Jiems sustojus Demokratų aikštėje kolonomis atvyko Trečiojo reicho Saugumo policijos (Gestapo) karininkai. Operacijai vadovavo Saugumo policijos vyresnysis seržantas Helmutas Rauka, kuris vykdė geto gyventojų atranką: piršto judesiu kreipė pavienius žmones, šeimas, asmenų grupes į kairę ir į dešinę. Šaltakraujiškai vykusi atranka įsirėžė į atmintį išgyvenusiesiems. Įvykių liudininkas Avraham’as Tory’is knygoje „Kauno getas: diena po dienos“ prisimena: „Atranka užsitęsė. Tūkstančiai alkanų, ištroškusių ir nusiminusių žmonių nuo aušros laukė savo eilės. Daugelis jau buvo perėję atrankos procedūrą, tačiau aikštė vis vien atrodė pilna. Kančiai, rodėsi, nebus galo. Ne vienas jau pasidavė likimui ir beviltiškai dūsavo: „Tebūnie kas bus, kad tik baigtųsi tas laukimas.“ Motinos plyštančia širdimi glaudė savo mažus vaikus prie krūtinės myluodamos ir bučiuodamos juos, tarsi žinotų, kad daro tai paskutinį kartą.“ (Tory A., „Kauno getas: diena po dienos“, p. 54)
Vėliau paaiškėjo, kad tie, kurie siųsti į kairę, paliekami laikinai gyventi, o į dešinę – pasmerkiami mirti. Į pastarąją daugiausia nukreipti sunkiai fiziškai dirbti negalintys asmenys: ligoniai, pagyvenę žmonės, vaikai, didelės šeimos. Kartais, stengiantis suklaidinti ir nesukelti neramumų, daugiavaikės šeimos buvo nukreipiamos į kairę, o iš pažiūros darbingi žmonės – į dešinę pusę. Čia stovėjusius žydus policija nedideliais būriais nuvesdavo į „Mažąjį getą“.
Geto gyventojų skirstymas truko visą dieną. Vakare, kai H. Rauka įsitikino, kad paskirta kvota jau įvykdyta ir apie 10 tūkstančių žydų nuvesta į „Mažąjį getą“, atranka baigėsi. Likusiesiems (apie 17 000 žmonių) leista grįžti į namus „Didžiajame gete“.
„Mažajame gete“ laikomus žydus naktį saugojo ginkluoti 1-ojo pagalbinės policijos bataliono kariai. Kitą rytą pasmerktieji išrikiuoti kolonomis ir išvaryti keliu IX forto link. Pėsčiomis apie 5 km į žudynių vietą atvytos aukos privalėjo atiduoti asmeninius daiktus, viršutinius drabužius. Į netoliese IX forto iškastus griovius – masinių žudynių lauką – mirti pasmerkti žmonės vesti grupėmis po 100–150 ir juose sušaudyti. Žudynes, Kauno Einsatzkommando-3 vado Karlo Jėgerio nurodymu, vykdė 1-ojo pagalbinės policijos bataliono 3-ios kuopos kariai. Iš viso nužudyta 9200 žydų. Beveik pusė jų – vaikai.
Siekiant priminti visuomenei apie tragiškus įvykius, vykusius Lietuvoje ir IX forte prieš 80 metų, išsaugoti ir aktualizuoti istorinę-kultūrinę atmintį apie Lietuvos žydų istoriją, Kauno IX forto muziejus kartu su partneriais 2021 m. spalio 28 d. 11.00 val. organizuoja pilietinę eiseną, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Rekomenduojama atvykti 15–20 min. anksčiau. Prieš prasidedant eisenai bus atliekama muzikinė preliudija (Kauno valstybinis muzikinis teatras).
Eisena simboliškai atkartos „Didžiosios akcijos“ aukų nueitą kelią nuo Demokratų g. aikštės (Demokratų g. ir Vytenio g. sankirta) iki IX forto masinių žudynių lauko (atstumas – apie 5 km).
Po eisenos – nuo 13.00 val. – Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie monumento nacizmo aukoms atminti vyks minėjimas: bus pagerbiamos Holokausto aukos, „Didžiosios akcijos“ liudininkės pasakojimus, įamžintus dokumentinėje apysakoje „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“, skaitys autorė Aneta Anra ir aktorius Darius Gumauskas, duetas iš Izraelio – Gari Libson ir Ilana Krivoščenkaitė – jidiš kalba atliks Lietuvos getuose skambėjusias dainas.
Renginys organizuojamas atsižvelgiant į galiojančius COVID-19 pandemijos reikalavimus. Būtina išankstinė registracija.