Dailėtyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė pastebi, kad A. Griškevičius – menininkas, kuriam pavyksta išlaikyti pusiausvyrą tarp sąmojo ir melancholijos, dailios formos ir kritiško žvilgsnio į socialines aktualijas, žaidimo ir kruopštaus darbo. „Tapyti paveikslai atrodo lyg kažkur matytų vietų fragmentai. Stop, apgaulė. Tai iš atskirų detalių sukonstruoti vaizdiniai. Nors atrodo, kad tiksliai atsimeni: rugpjūčio vakaro vandens auksą, šąlančias rankas stotyje, ilgesingą žvilgsnį į šiltai šviečiantį svetimą langą. A. Griškevičius – geras istorijų pasakotojas. Jis tai daro be žodžių – vaizdais.
Iš pirmo žvilgsnio tai visiškai atviri ir aiškūs paveikslai – dažna linijinė perspektyva, frontali, statiška kompozicija. Tai ne tikrovės, tačiau tikrovės atsiminimų vaizdai, tai ką matome, kai atmintyje trumpai ir ryškiai blyksteli koks vaizdinys iš praeities ar sapno. Pats autorius tai vadina „periferine jausmine būsena“. Daugelyje jo paveikslų rasime keliuką, kuriuo norisi eiti ir įeiti. Sieną ar turėklą, už kurio galima pasilaikyti. Suolelį, ant kurio prisėstum parūkyti ar perskaityti eilėraščio posmelio. Duris, už kurių kas nors tikrai laukia. Taip jis mus ir įvilioja į paveikslus, kur prasideda kelionė ne po autoriaus, o po mūsų pačių prisiminimus“, – teigia A. P. Virbickaitė.
A. Griškevičius gimė 1954 m. Vilniuje. 1980-1985 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1986 m. Menininko darbai eksponuoti tarptautinėse parodose daugelyje pasaulio šalių, jų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno centras (Lietuva); Tretjakovo dailės galerija, Jekaterinburgo vaizduojamojo meno muziejus (Rusija); Jane Voorhees Zimmerli meno muziejus (JAV); Danijos fotografijos muziejus ir kt. 2014 m. A. Griškevičiui skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kultūros ir meno premija, 2010 m. jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.