Dažnos moters netenkina stringantys santykiai, monotoniškas darbas biure be aiškių perspektyvų ar amžinai bambantys tėvai. Tad jei norisi komiškai ir autorinoškai pažvelgti į šiandienos gyvenimiškas dilemas – filmą kino teatruose galima pamatyti jau nuo rugpjūčio 2 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kūrinyje daug atpažįstamų situacijų, tikrai artimų ir lietuviams, mat pasitelkiant humorą pasakojama apie vienatvę, seksualumą ir įvairiausius išbandymus, kuriant ar išlaikant santykius. Anot Joannos Arnow, seksualumas yra didelė žmogiškosios patirties dalis, tad jis tapo labai svarbus vystant filmo istoriją – ypač ilgais kadrais pabrėžiant fiziško artumo komizmą. „Manau, kad seksas ir seksualumas dažnai būna juokingi, ypač, kai į juos pažvelgi iš atstumo. Juk kūnai ir judesių ypatumai dažnai daug ką pasako“, – priduria pagrindinę veikėją Aną pati suvaidinusi pati režisierė.
Pasak kūrėjos, iš pažiūros visi atrodome daugmaž nuoseklūs, tačiau mūsų kūno kalba ir balso tembras keičiasi priklausomai nuo to, su kuo bendraujame. Žiūrovai supažindinami ne tik su Anos seksualiniu gyvenimu, bet ir su darboviete, ir su seserimi bei tėvais (juos suvaidino tikri režisierės tėvai), tad galima susidaryti visapusišką moters portretą ir pamąstyti, kas lemia tai, kuo tampame ar kokius pasirinkimus darome.
Ne vienas kino apžvalgininkas Joannos Arnow kūrinį šmaikščiai pavadino visiška knygos ir ją sekusios ekranizacijos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ priešprieša, ir pasiūlė alternatyvų pavadinimą – „Penkiasdešimt apatijos atspalvių“. Gali būti, kad ir pati režisierė tarp eilučių šaiposi iš šio kūrinio, savajam įkvėpdama tikrų ir atpažįstamų gyvenimiškų patirčių, tad pamatę filmą žiūrovai gali ironiškiau ir iš distancijos įvertinti ir savąsias patirtis.
