Menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė teigia, kad paroda „Viską išgerk ir leiskis žemyn“ – tai kvietimas alchemiškam vaizduotės šokiui su materija, kuriame nėra aišku, kas yra vedančiojo rolėje, kurioje pusėje gyvybė, o kurioje mirtis, tvarka ir chaosas. „Drink full and descend. Ši eilutė nuskamba vienoje žymiojo Davido Lyncho serialo „Twin Peaks“ scenoje kaip užmigdantis burtažodis, padedantis antgamtiniam padarui įsitvirtinti nekaltos merginos kūne. Parodoje konstruojamas jusliškas patyrimas irgi primena užkalbėjimą, o galbūt – tik raginimą peržengti nepažįstamą ribą, primenančią Herakleitišką tiesą – „Viskas teka“ (Panta rei), viskas yra tapsme“, – pasakoja J.Marcišauskytė-Jurašienė.
Parodos ekspozicijoje lankytojai išvys naujausius menininkų kūrinius – tapybą, keramiką ir šviesos instaliacijas. Įsikišus šviesai, tamsus A. Danusevičiaus tapybos paviršius šiaušiasi ir pulsuoja, rodosi, kad trumpam pavirs į kažką apčiuopiamo. Švieselės T. Daukšos objektuose virsta garsu, o garsas šviesa, įkalinti nesibaigiančiame virsmo cikle. Daugiau apie parodą ir jos kūrybos procesą pasakoja menininkai.
– Iš pirmo žvilgsnio jūsų kūryba yra labai skirtinga. Kaip gimė šis kūrybinis duetas ir kodėl nusprendėte daryti bendrą parodą?
A. Danusevičius: Su Tomu geriau susipažinome pavasario pradžioje. Nuo to laiko pradėjome intensyviau bendrauti ir diskutuoti apie meną ir ne tik. Man pasirodė vaisingas mūsų bendravimas, kadangi susitikimai ir diskusijos su Tomu inspiruodavo naujoms paieškoms. Tad rugsėjo pradžioje pagalvojau, kad gal būtų visai šaunu bendradarbiauti kartu. Tomui paskambinau ir pasiūliau surengti parodą, nuo to viskas ir prasidėjo. Mums vėl susitikus, pasirodė, kad mes ne tokie jau ir skirtingi. Manau bendraujant vienas kitam padarėme įtaką ir dėl to man atrodo, kad ši paroda atskleidžia mūsų bendravimą. Susisiekiau su „The Rooster Gallery“ vadove Jurgita Juospaityte-Bitiniene ir jai pasiūliau mūsų idėją, vėliau menotyrininkė J.Marcišauskytė-Jurašienė sutiko kuruoti šią parodą. Susiklosčius palankioms aplinkybėms paroda buvo sėkmingai pristatyta Bratislavoje, „Soda“ galerijoje. Vilniuje pristatysime jau kiek kitokią ekspoziciją, pritaikytą specialiai šioms erdvėms.
T. Daukša: Pamenu buvau Palangoje ir ruošiausi kitai parodai. Sekėsi šiaip sau, darbas tarsi priešinosi būti sukurtas. Paskambino Adomas ir pasiūlė kartu surengti parodą. Iškart sutikau, o tada jau viskas klojosi savaime, dėliojosi iš atsitiktinumų ir sutapimų. Didžiausias sutapimas buvo tai, kad mums abiems parūpo neapčiuopiami, neįvardijami bei nepavaizduojami dalykai. Siekis apčiuopti neapčiuopiamą ir pavaizduoti nepavaizduojamą matyt ir būtų tai, kas sieja parodoje esančius darbus. Parodos koncepcija, manau, taip pat užsimezgė per sutapimus, o vėliau menotyrininkė ją kristalizavo ir papildė. Ši paroda, nors prasidėjo nuo mūsų su Adomu pokalbio taip pat yra ir J. Marcišauskytė-Jurašienės bei galerijos „The Rooster Gallery“ bendradarbiavimo rezultatas. Taigi, iš dueto virtome kvartetu.
– Kas jūsų kūrybą sieja šioje parodoje ir apie ką kalbate ekspozicijoje?
A. Danusevičius: Apskritai ir idėjiškai darbai yra susiję, tik atlikti skirtingomis medijomis, dėl ko atsiskleidžia dar ir nauji žiūros kampai. Man paroda siejasi su tamsa, pasąmone, sistemomis, materija ir jos įkrovimu, kosmosu, šviesa. Tomo darbas „Liucerna“ siejamas su elektros lauku, energija, garso virtimu šviesa, o mano suodžių juoda spalva tapyti abstraktūs paveikslai sąveikoje su elektros lauku ir šviesos blyksniais gali žiūrovą nukelti į mūsų priešistorę, į tą laiką kuomet vyko intensyvūs virsmai ir gimė kažkas naujo.
T. Daukša: Nežinau ar galima sakyti, kad parodoje apie ką nors kalbame, gal teisingiau būtų sakyti, kad parodoje žiūrima į tai, kas ne visai matoma (arba į tai, kas neturėtų būti pamatyta). Tai žiūrėjimas į šiltą drėgną tamsą, kuri kartais gali būti maloni, o kartais sukelti pirmykštę (nepaaiškinamą) baimę. Į tamsą, kuri yra atspari gėrio ir blogio sampratoms ir yra tokia, kokia tuo metu yra nepriklausomai nuo to, kokią ją norėtų pamatyti žiūrintysis.
– Parodos pavadinimas skamba intriguojančiai, tarsi iššūkis, kam turi nusiteikti žiūrovas?
A. Danusevičius: Pats pavadinimas gimė po ilgų diskusijų su Jolanta ir Tomu. Ji galiausiai ir pasiūlė šį pavadinimą. Įdomu, kad galvojant apie pavadinimą, sakiau Tomui, kad kažkas turi būti susiję su vabzdžiu. Kai Jolanta sugalvojo šį variantą ir aš „Twin Peaks“ seriale pamačiau jo priešistorę (kartojamas burtažodis tiesiogiai susijęs su vabzdžiu), kažkaip intuityviai tapo aišku, kad taip ir turėtų vadintis ši paroda. Manau žiūrovas gali ruoštis susitikimui su kažkuo nauju ir neįprastu.
T. Daukša: Dažniausiai parodų pavadinimuose naudoju abreviatūras arba formules, kurios nurodytų į parodoje rodomus darbus. Nors Jolantos pasiūlytas pavadinimas daug literatūriškesnis, jis taip pat koduoja parodos turinį. Jis nukreipia į ritualinę praktiką, kurios metu yra peržengiami įprasti logikos dėsniai. Pavadinimas, kaip ir pati paroda, yra kvietimas sudalyvauti alchemiškame eksperimente, kurio rezultatas yra ne visai žinomas, o procesai bei reakcijos tik iš dalies kontroliuojami, kur mokslo tiesas pakeičia nuojauta, o žinias tikėjimas.
Adomo Danusevičiaus ir Tomo Daukšos paroda „Viską išgerk ir leiskis žemyn/ Drink full and descend“ galerijoje „The Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vilnius) atidaroma gruodžio 5 d. 19 val. ir veiks iki gruodžio 19 d.. Galerija dirba II–V 14–18 val. VI 14–17 val.