Žiūrovai turės nepaprastą progą pasimėgauti aktorės talentu ir pamatyti ją pagrindiniame Motinos vaidmenyje. „Šį režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklį labai vertinu. Norėčiau, kad jį teatras tausotų. Šis spektaklis kitoks. Jame nėra falšo. Daugiau atvirumo, jausmų, emocionalūs aktoriai. Jaučiu, kad režisierius, kurdamas spektaklį, pasitikėjo manimi kaip aktore, o aš pati šiame spektaklyje labai pasitikiu autoriumi, vaidmeniu, siužetu, įvykiais. Man atrodo, kad tas yra svarbiausia“, – jubiliejaus išvakarėse mintimis dalijasi D. Overaitė, per 40 metų karjerą sukūrusi įstabius vaidmenis E. Nekrošiaus, G. Varno, J. Vaitkaus, D. Tamulevičiūtės spektakliuose.
D. Overaitė vertina ir tai, jog Motinos vaidmenį jai patikėjo talentingas jaunos kartos režisierius P. Ignatavičius, su kuriuo ji dirbo pirmą kartą. Be to, spektaklio kūrybiniame procese šiek tiek dalyvavo ir VMT meno vadovas Rimas Tuminas, kurio profesionalus žvilgsnis iš šalies turėjo teigiamos įtakos spektakliui. „Spektaklis „Kruvinos vestuvės“ leidžia patirti, išgyventi tikrą teatrą“, – sako pagrindinio vaidmens atlikėja, kuriai labiausiai spektakliuose patinka TYLA, gimdanti minčių protrūkį.
„Ta tyla yra labai brangi ir aktorius tą labai jaučia. Ji duoda labai daug impulsų. Dar labai svarbu, kad žiūrovas išėjęs iš teatro pagalvotų, jog jis dar kartą norėtų pažiūrėti tą spektaklį. Žiūrovas turi norėti sugrįžti į teatrą, į konkretų spektaklį“, – sako aktorė.
Neišvengiama likimo galia, visur tykanti mirtis, garbė, išdidi motinos meilė ir uždrausta meilė – tai kelios F. Garcia Lorca pjesės temos. Pjesės pagrindą sudaro tikras įvykis: jaunosios pusbrolio, su kuriuo ji pabėga iš savo vestuvių, nužudymas. Jis nužudomas, nes sulaužė tradicines visuomenės vertybes. Pjesė kalba apie mūsų baimę pasielgti kitaip nei priimta, pasipriešinti bet kokioms normoms, nebijoti būti negailestingiems sau.
D. Overaitė spektaklyje vaidina Motiną, kuri išgyvena netektis, praranda savo vaikus. Jie miršta gindami savo garbę. D. Overaitės herojei garbės klausimas yra labai svarbus. Ji laiminga žinodama, jog garbė buvo svarbi ir jos vaikams. Šis spektaklis – intymus, atviras pokalbis apie pagrindinę gyvenimo ašį – meilę. Apie meilę kuri žudo, kuri sujaukia gyvenimus, kuri neleidžia meluoti sau.