Šį apdovanojimą įsteigė Tarptautinio Teatro instituto monodramos forumas (IMF) – jo įkūrėjo, Rusijos teatro kritiko ir festivalių organizatoriaus Valerijaus Chazanovo atminimui, prizo vertė – 5000 eurų.
Kas dveji metai jis bus skiriamas komisijos išrinktam geriausiam monospektaklio žanro kūrėjui ar spektakliui. Festivalio žiuri narių komitetą sudarė Tartautinio teatro instituto (ITI) nariai – ITI generalinis direktorius Tobias Biancone (Šveicarija), Tarptautinio monospektaklių festivalio „Thespis“ direktorė Jolanta Sutowicz (Vokietija), teatro kritikė Nina Mazur (Ukraina) ir aktorė Olga Gocelli (Graikija).
Pasak Mohammedo Saif Al Afkhamo, IMF pirmininko, Fudžeiros teatro festivalio direktoriaus ir ITI generalinio sekretoriaus, komisija nusprendė šiuo prizu apdovanoti Birutę Mar – monospektaklių kūrėją, aktorę, režisierę ir rašytoją už išskirtinį indėlį į vieno aktoriaus teatrą ir už jos unikalų talentą. „Šis apdovanojimas, kuris garsina Fudžeiros vardą, o dabar ir rusų teatro menininką Valerijų Chazanovą, taps tradicija, nes mes esame pasiryžę išlaikyti šį festivalį, remti ir skatinti teatro bei monospektaklių kūrėjus iš viso pasaulio“, - sakė jis.
Fudžeiros festivalio atidarymo ceremonijos metu Birutei Mar apdovanojimą įteikė Fudžeiros emyrato šeichas jo Aukštenybė Hamadas bin Mohammedas Al Sharq.
Šiame Jungtiniuose Arabų Emyratuose garsėjančiame festivalyje Birutė Mar lankėsi jau penktą kartą (šiame festivalyje ankstesniais metais buvo pristatyti jos spektakliai „Žodžiai smėlyje“, „Antigonė“, „Meilužis“, taip pat pagal arabų rašytojo Mohamedo Al Dhandani pjesę sukurtas spektaklis „Paskutinė naktis“ drauge su Maroko aktore Latefa Ahrare).
Turtingiausia arabų šalis garsėja ne tik pinigais, bet ir siekiu išlaikyti aukštą meninį kultūros lygį. Ant vandenyno kranto specialiai šiam festivalio atidarymui buvo sumontuota didžiulio laivo formos amfiteatro erdvė, kurioje – ne tik scena, bet ir tūkstantinė žiūrovų erdvė. Mėnesį laiko truko šio „teatro-laivo“ statybos, kuriame įvyko iškilmingo festivalio atidarymo ceremonija, palydima fejerverkų virš vandenyno bangų. Sekančią dieną ši konstrukcija per dieną buvo išmontuota, nes, pasak organizatorių, čia labai brangi žemės nuoma.
Fudžeiros festivalį šįmet aplankė ir seniausio Europoje monospektaklių festivalio „Vieno aktoriaus teatrų susitikimai“, vykstančio Vroclave, Jerzy Grotowskio centre, direktorius Wieslawas Geras. Šis festivalis leidžia knygų seriją apie lenkų ir užsienio aktorius, kurių kūrybos dalis skirta monospektaklių žanrui. Prieš porą metų šioje serijoje lenkų ir anglų kalbomis išleista knyga „Be kaukės“ („Bez maski“), skirta Birutės Mar kūrybai. Wieslaw Geras pasveikino aktorę ir pakvietė į Wroclavo festivalį, vyksiantį 2014 m. lapkritį. Šio festivalio atidarymo metu bus parodytas pirmasis B. Mar monospektaklis „Žodžiai smėlyje“, kurio premjera įvyko prieš šešiolika metų (1998).
Birutė Mar išgarsėjo monospektakliais „Žodžiai smėlyje“ (pagal S. Beketą, 1998), „Meilužis” (pagal Marguerite Duras, 2001), „Antigonė” (pagal Sofoklį, 2003), „Poetė” (apie Salomėją Nėrį, 2005), „Unė“ (apie aktorę Unę Babickaitę, 2010), kurie apdovanoti daugelio monospektaklių festivalių svarbiausiais prizais. Naujausias Birutės Mar darbas – 2013 m. Nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Laiškai į niekur“ (pagal M. Cvetajevos, R. M. Rilke‘s ir B. Pasternako laiškus), kuriame ji vaidina drauge su aktoriais Vytautu Anužiu ir Aleksu Kazanavičiumi.
- Kuo jums svarbus šis apdovanojimas?
- Jis man ypatingai brangus – tai tarsi įvertinimas už ėjimą savu kūrybos keliu, už visas pastangas kurti savąjį teatrą, už tikėjimą juo. Monospektaklio žanras išties pats intymiausias ir asmeniškiausias. Esu labai laiminga, kad toji mano „tylioji kūryba“ buvo išgirsta pasaulyje, tarp daugybės kultūrų balsų.
- Dar labai brangu, jog šis apdovanojimas siejasi su prieš porą metų iškeliavusio Rusijos teatro kritiko, tarptautinio monodramos forumo (IMF) įkūrėjo ir puoselėtojo Valerijaus Chazanovo vardu. Šiuolaikinio „režisūros teatro“ kontekste V. Chazanovas „vieno aktoriaus teatrą“ laikė unikaliu aktorinės kūrybos žanru, aukščiausiu meistriškumo išbandymu. Jo profesionalūs patarimai per susitikimus festivaliuose, jo tikėjimas skatino ieškoti, augti.
- Laiške iš Fudžeiros rašėte, kad vos nenuvirtote, kai ėjote atsiimti šio apdovanojimo?
- Taip. Kai reikėjo užlipti ant scenos atsiimti apdovanojimo, drebėjo kojos. Tai buvo festivalio atidarymo ceremonija, koks tūkstantis žiūrovų, o arabai mėgsta iškilmingumą: skamba himnas, visiems žiūrovams išdalintos Emyratų vėliavėlės, fejerverkai... Kuomet atvyko Fudžeiros šeichas, žmonės jį sutiko tarsi Popiežių. Šeichas užlipo į sceną teikti apdovanojimų, visa atidarymo ceremonija – arabų kalba (su sinchronišku vertimu užsienio svečiams) – taip baisu buvo sugriauti visą tą ritualą, kažką padaryti ne taip...
- Kuo ypatingas šis festivalis?
Teatro festivalis Fudžeiroje per 12 metų tapo išties unikaliu kultūros reiškiniu. Esu vaidinusi pačiame pirmajame – 2002 metais, ir vėlesniuose. Buvau liudininke, kaip jis augo, keitėsi, tapo atviras pasauliui. Pirmame festivalyje buvo dar labai nedaug užsieniečių – patekome tarsi į uždarą, dar nepažintą arabų pasaulį: kitokie žiūrovai (daugiausia – baltarūbiai vyrai), kitoks teatras, tradicija. Su metais festivalis tapo vis labiau atviras kitoms šalims, vis profesionalesnis, plėtėsi jo kultūrinis kontekstas (2012 m. įteiktas festivalio apdovanojimas Peteriui Brookui „Už nuopelnus teatro menui“ bei pristatytas jo režisuotas monospektaklis pagal Fiodorą Dostojevskį). Šįmet Fudžeiroje dalyvavo apie 300 svečių-teatralų iš viso pasaulio – buvo parodyti įdomūs ir tokie skirtingi spektakliai iš Kinijos, Pietų Afrikos, Japonijos, Australijos – platus kultūros tradicijų kontekstas, vieno aktoriaus teatro kūrybos amplitudė.