Aktorius Petras Venslovas: apie vaikystę, kurią teko praleisti Sibire ir brangiausią gyvenimo dramaturgiją

Kai Petrui buvo metukai, jį į tėvo švarką įsuptą, su tėvais ir vyresniuoju broliu išvežė į Sibirą. „Daug vienatvės buvo vaikystėje. Broliukas buvo vyresnis, ėjo į mokyklą, o tėvus prie visokių darbų išvarė. Aš turėjau tokį sibirietišką katiną, tai su tuo katinu ir likdavau namuose vienas“.

Tai vienas ryškiausių aktoriaus vaikystės prisiminimų, tikriausiai, šiek tiek nulėmusių jo paties būdą.

Prabėgs kelios dešimtys ir Petras Venslovas taps žinomu skaitovu, surengusiu nesuskaičiuojamą galybę poezijos, prozos skaitymo vakarų visose Lietuvos bibliotekose, kultūros namuose ar teatruose.

Jis bus vienas ryškiausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių, kuriam bus patikėti pagrindiniai vaidmenys. 1991 m. įkurs muzikos ansamblį „Ainiai“ ir 8 metus jam vadovaus. Vėliau taps išsišokėliu teatre ir išdrįs iš jo išeiti. Tada įkurs viešąją įstaigą „Teatro projektai“ ir ten įgyvendins savo užmojus.

Prabėgs dar daugiau metų ir visi įvykiai suguls į savo puslapius. Menininko gyvenime išryškės svarbiausia, per įvairias kūrybines formas besikartojanti tema – beribė meilė savo kraštui, jo kultūrai, žodžiui, žmonėms. Ir turbūt tai jo brangiausia gyvenimo dramaturgija.

Apie visa tai - nuoširdžiame pokalbyje:

Lietuvos teatro sąjunga pristato tęstinį video projektą Teatro elitas apie žymiausius ir svarbiausius vyresnės kartos teatro menininkus. Video interviu jie dalinasi savo išskirtine kūrybine patirtimi ir atsako į įvairius klausimus apie kūrybą, menininko profesiją, gyvenimą teatru.