„Kultūrinės organizacijos neturėtų pamiršti, kad žmogus instituciją patiria kaip visumą. Ne vien tik spektaklį ar parodą, o visumą – šypseną rūbinėje, tvarkingą šiukšliadėžę, netgi patalpos temperatūrą. Viskas susideda į bendrą asmeninę kultūrinę patirtį“, – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė ir Valstybės pažinimo centro įkūrėja dr. Rūta Kačkutė.

Dr. R. Kačkutė kartu su kitų kultūros organizacijų atstovais dalyvavo asociacijos „Kūrybinės jungtys“ surengtame seminare „Keičianti kultūrinė patirtis“ ir ieškojo atsakymų, kas yra gera ir aktuali kultūrinė patirtis.

Kaunas 2022Europos kultūros sostinė“ vadovė Virginija Vitkienė, pritaria, kad menas yra tik maža kultūros dalis. „Kultūra yra kaip bendraujame, kaip elgiamės, priimame kitus, tad kultūros organizacijoms šiuo metu tenka didžiuliai iššūkiai, norint surasti savo auditoriją. Tradicinės institucijos, pavyzdžiui, teatrai, praranda savo lankytoją, todėl Europoje vyksta konferencijos, kur dalijami patarimai, kaip išlaikyti auditoriją“, – pasakoja V. Vitkienė.

Ne pirmus metus su kultūrinėmis organizacijomis tęstines programas įgyvendinančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė atkreipia dėmesį, kad organizacijos dažnai užsisuka spektaklių, parodų, renginių sūkuryje ir pamiršta sustoti bei permąstyti, kas jos yra, ar vis dar aktualios lankytojams ir pataiko į kontekstą.

„Jau ketvirtus metus kartu su kultūrinėmis organizacijomis priimame iššūkius ir ieškome kelių, kaip sukurti unikalias ir aktualias kultūrines patirtis. Šiemet vėl kviečiame organizacijas prisijungti prie „Atvirumo meno“ programos ir kartu su mūsų kūrybinių sričių praktikais analizuoti, kokių pokyčių nori organizacija ir kaip megzti abipusį ryšį su nuolatiniais ir naujais lankytojais“, – sako M. Laužikaitė ir pabrėžia, kad programa aktuali toms organizacijoms, kurių darbuotojai ir vadovybė nusiteikusi vidiniams pokyčiams.

Valstybės pažinimo centro pavyzdys

Dr. R. Kačkutė kitoms organizacijoms pataria pirmiausia pačioms surasti atsakymą, ką jos nori pasakyti ir kokią auditoriją pasiekti. „Mes linkę daryti darbus inertiškai, galvodami, kad pasiteisins. Ir neretai neskiriame ar nerandame laiko tam, kad patyrinėtume savo auditoriją. Tas stabtelėjimas, kodėl mes tai darome, ir auditorijos analizė – būtina. Siūlyčiau visiems skirti laiko susivokimui, kas yra organizacija ir kas yra jos lankytojai“, – neabejoja naujoji Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.

Kaip sėkmingą pavyzdį ekspertė pateikė Valstybės pažinimo centrą. Pasak jos, viena iš Valstybės pažinimo centro sėkmės priežasčių buvo tai, kad buvo skirtas laikas išsigrynininti, kaip jis siekia prisistatyti ir ką parodyti lankytojams.

„Komanda buvo nedidelė ir visi aktyviai dalyvavome ir supratome, kas mes esame ir norime būti. Vėliau net ir naujai prisijungusiems žmonėms nebereikėjo pasakoti organizacijos vertybių ir esminių dalykų“, – pasakoja dr. R. Kačkutė. Jos teigimu, vienas iš pagrindinių akcentų buvo dėmesys kokybiškai edukacijai. Tai reiškia, kad vienu metu gali būti ne daugiau tam tikro skaičiaus žmonių. Arba geriau mažiau negu bent vienas lankytojas išeis nusivylęs.

Svarbu motyvuoti darbuotojus

Kultūros organizacijų atstovai vieningai sutaria, kad svarbu suprasti auditoriją ir įsiklausyti į jos poreikius, o vienas svarbiausių aspektų yra nuoširdus bendravimas ir asmeninis santykis su lankytoju.

„Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ vadovė V. Vitkienė įsitikinusi, kad gera kultūrinė patirtis prasideda nuo pačios organizacijos darbuotojų patirčių, jų idėjų, motyvacijos. „Labai naudinga darbuotojams keliauti po Lietuvos ir užsienio parodas, renginius, seminarus, kaupti patirtį, įsikvėpti ir dalintis su kolegomis geriausiomis patirtimis. Ir, be abejonės, mokytis organizacijos viduje, reguliariai pasitikrinant veiklos kryptį su organizacijos vizija, tikslais, siekiamu poveikiu, tikslinių grupių poreikiais, sociokultūrinėmis realijomis“, – sako V. Vitkienė.

M. Laužikaitė atkreipia dėmesį, kad kiekvienai dabarties kultūrinei organizacijai svarbu stiprinti gebėjimus suprasti savo auditoriją, didinti jos lojalumą bei skatinti aktualių kultūrinių patirčių kūrimą ir plėtrą. „Žinoma, viskas prasideda nuo darbuotojų motyvacijos, XXI a. būtinų kompetencijų: kūrybingumo, atvirumo pokyčiams, gebėjimo bendradarbiauti, kritinio mąstymo, tarpsritiškumo“, – teigia asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją