Knyga apie šalies ir paauglių nepriklausomybės troškimą
Nors knyga „Niujorko respublika“ skirta paaugliams, bet, kaip pabrėžė rašytoja, ją mielai skaito ir suaugusieji.
„Ją skaito tiek vaikai, tiek jų tėvai, paskui jie kalbasi apie šią knygą, pasakoja vieni kitiems savo įspūdžius – jau vien dėl to, kad tai yra knyga apie mano kartos, gal kiek jaunesnių vaikystę. Šios knygos siužetas vyksta 1990-1991-aisiais, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, tad rašant šią knygą man norėjosi atskleisti, kaip vis dėlto tais istorinių lūžių metais gyveno ne tik tie suaugę, kurie suprato, kas vyksta, bet kaip gyveno vaikai, paaugliai, kaip jie išgyveno tą lūžį, ką jie suprato ir kaip tai paveikė jų gyvenimą tiek tada, tiek vėliau, jiems užaugus. Tai yra nepriklausomybės istorija ne tik šalies prasme, bet tai taip pat yra paauglių nepriklausomybės troškimo istorija, tai yra dviejų paauglių, dviejų seserų Beatričės ir Kamilės, ir dviejų brolių, jų draugystės ir meilės istorija“, – pasakojo A. Cicėnaitė.
Rašytoja sakė, kad po to, kai ji parašė „Niujorko respubliką“, labai daug žmonių sakė, kad ji parašė apie juos, jų vaikystę.
„Tai yra apie mūsų buvimą, mūsų gyvenimą tuose blokiniuose penkiaaukščiuose ar devynaukščiuose, apie tą tokį laiką, apie kurį iš tikrųjų grožinės literatūros kontekste galbūt dar nėra pakankamai papasakota. Be to, nėra pasakota skirtingoms auditorijoms – ne tik istorinių knygų ir knygų suaugusiesiems kontekste, bet būtent knygose vaikams, jaunesnei auditorijai“, – kalbėjo ji.
A. Cicėnaitė tikino rašydama nesistengianti įtikti paaugliams – jai labiau rūpi autentiškas, atviras kalbėjimas: „Tikrai nereikia stengtis kažkaip apgauti, bandyti moralizuoti tomis knygomis, nes jie labai greitai tą pastebi, nepatiki, ir, man regis, svarbiausia galvoti apie tai, kad mes esame labai panašūs, nesvarbu, kokiais metais augome, kokiame amžiuje gyvename, ar 20-ame ar 21-ame, mes vis dėlto suaugame ir tos problemos yra universalios, kad ir kokiu laiku gyventume“.
Galbūt ši knyga paaugliams padės lengviau suprasti savo tėvus? „Aš manau, kad tai vienas iš šios knygos šalutinių poveikių, gal net padės susikalbėti, padės geriau išgirsti vienas kitą“, – vylėsi rašytoja.
Žodynas ne žodynas
Kita A. Cicėnaitės knyga „Anglų kalbos žodynas“ vis dar skaitytojams įneša sumaišties. Rašytoja juokėsi norinti pabrėžti, kad visgi tai nėra žodynas, o grožinės literatūros kūrinys, romanas.
„Išorinė istorijos linija yra apie tai, kaip pora iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį – pasakojime skleidžiasi tiek Australijos vaizdai, istorijos nuotrupos, tiek tų žmonių prisiminimai, atminties punktyrai – čia toks kaip išorinis kontūras. Bet man rašant šią knygą buvo labai svarbu kalbėti tiek apie pačią anglų kalbą – knygą sudaro 26 skyreliai, pavadinti skirtingais anglų kalbos žodžiais, savotiška anglų kalbos abėcėlė, anglų kalbos žodynas – tiek apskritai apie neišverčiamumą, tiek apie kalbinį, pasiklydimą vertime, tiek apie tai, kaip galiu perteikti savo patirtis kitam, kuris gal yra visai kitoje kalbinėje, kultūrinėje aplinkoje, ir net apie tai, ar mes apskritai galime susikalbėti, net kai kalbame ta pačia kalba, kiek mes visgi galime įžodinti savo patirtis ir jas perteikti kitam. Tai yra visos šitos ir daug kitų temų, kurias man norėjosi analizuoti šiame romane“, – sakė A. Cicėnaitė.
