Į naujosio galerijos atidarymo iškilmes suvažiavo minia žmonių, jų tarpe Santaros Šviesos suvažiavimo dalyviai, pasaulio ir Lietuvos akademinės ir kūrybinės visuomenės atstovai: Irena Veisaitė, Arūnas Sverdiolas, Algimantas Kančas, Leonidas Donskis, Elena Bradūnaitė, Karolina Masiulytė-Paliulienė, Gintautas Mažeikis ir kt.
Molėtų rajono meras Stasys Žvinys naujosios galerijos atidaryme kalbėjo, kad „skoningai, profesionaliai, sistemiškai patalpinta dvaro erdvėse Vaidoto dovanotų paveikslų kolekcija esmingai pakeitė dvarą ir priartino prie tikrojo jo funkcionalumo“.
Septynių salių ekspozicija paskirstyta pagal kūrybinius laikotarpius, temas, siužetus: Alanta, Flamandija, Kalnų skulptūros, Šventųjų gyvenimai, Justinas Mikutis, Kaukolės ir kaukės ir kt. Autorius sako: „Kolekcija sudaryta pagal užgimimo, gyvenimo žydėjimo ir mirties ženklų principus, čia mažai pramogos, daugiau tylios egzistencinės įtampos tarp sacrum ir profanum“.
Dailės istorikė Nijolė Adomonytė apie V. Žuką rašė, kad „jo plastika pasižymi dvikrypte eiga: ji turi judėjimo laisvę ir tarsi nekoordinuotą, todėl nerimą keliančią sklaidą, bet kartu atrodo sukaupta, tvirtai suręsta, alsuojanti koncentruota energija“ (7 meno dienos, 2000).
Naujojoje Alantos dvaro ekspozicijoje – dešimtinė koliažų: „Vaikų sapnai“, „Ikaras“, „Tuščias sekmadienis“, „Ar aš panaši į Bernadette Soubirous?“ ir kt. „Skaityti, šifruoti koliažą visada svarbu. Temos paradoksas – viena svarbiausių šio žanro savybių, bet tas paradoksas nebūtinai aštrus, dažniau jis netiesioginis, pridengtas, nemaža lyrikos ir ironijos“, – sako autorius.
Pats autorius sako, kad jį „kartais siutina, jog vaizduojamasis menas yra toks statiškas, apribotas nedidelio ploto“. Kartais jis pavydi kino menui, baletui, cirkui, operai – kur daug tiesioginės dinamikos, balso, garso, besikeičiančių šviesų: „...bet tas pavydas nėra fatališkas, nes mano specialybė turi kitą nelygstamą pranašumą – mūsų produktai yra tylūs, nors gali sukelti dideles vidines emocijas, be to, užtenka užmerkti akis arba nusisukti, ir prastas kūrinys dingsta iš tavo gyvenimo“.
Iki 1915 metų Alantos dvaro savininkas kunigaikštis Pac-Pomarnackis turėjo gausią ir vertingą porceliano, baldų, paveikslų kolekciją. Šiandien dvaro salėse kartu su šiuolaikinio dailininko kūriniais eksponuojamos išdidintos Alantos dvaro įkūrėjų salių nuotraukos (100x150 cm). Iki sovietų okupacijos dvaro savininkas buvo Nepriklausomos Lietuvos ministras Balys Sližys. Paskutinius tris dešimtmečius Alantos dvaro išsaugojimu rūpinasi Alantos TVM direktorius Vladas Pusvaškis.
V. Žuko galerijos atidarymo proga solidžią dovaną atsiuntė ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, Alantoje praleidęs savo vaikystę, iki šiol vadinantis save alantoku. Jis naujajai galerijai dovanojo Lietuviškosios Bostono enciklopedijos 37 tomus, taip pat Pasaulio Civilizacijų Istorijos 11 tomų, Juozo Brazaičio raštus.