Prieš 100 metų, 1923 m. sausio 10 d., Aleksandros Zubovaitės-Fledžinskienės ir Jono Fledžinsko šeimoje Ginkūnų dvare prie Šiaulių gimė ir augo Lietuvos ir JAV aplinkos menininkė Aleksandra Fledžinskaitė-Kašubienė (Kasuba). Po trumpų dailės studijų karo metais Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute bei Vilniaus dailės akademijoje, artėjant antrajai sovietų okupacijai, būsima menininkė drauge su vyru skulptoriumi Vytautu Kašuba 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. pasiekė JAV, nuo 6 dešimtmečio aktyviai įsitraukė į dinamišką Niujorko meno pasaulio gyvenimą, o po vyro mirties 2002 m. apsigyveno pasistatytame Akmenų kalvos name Naujosios Meksikos dykumoje. Menininkė mirė sulaukusi 97-erių, 2019 m. kovo 5 d. Albukerkyje (JAV).
Lietuvos publika su Aleksandros Kasubos tampriųjų audinių buveinėmis, įrengimais sielai, pirmą kartą susipažino 2014 m., drauge su menininke aplankiusi 1975 m. įgyvendintą tampriųjų audinių ir neoninių šviesų aplinką „Spektro užuomina“.
Dirbant drauge radosi pasitikėjimas. 2018–2019 m. Aleksandra Kasuba Lietuvai padovanojo savo kūrybinį palikimą: 150 darbų, sukurtų 1942–2019 m. (nuo ankstyvosios tekstilės, plytelių pano, mozaikų, tapybos, akvarelių, darbų JAV viešosiose erdvėse projektų bei jų brėžinių iki erdvinių aplinkų – tampriųjų buveinių, architektūros modelių), bei 8 000 skaitmeninių vaizdų, kurių didžioji dalis originalų saugoma Smitsono instituto Amerikos meno archyve (Archive of American Art Smithsonian Institute) Vašingtone. Unikali, vientisa, septynių dešimtmečių kūrybinius ieškojimus pristatanti vienoje vietoje saugomų darbų kolekcija į Lietuvą grįžo laiku – vietos ir tarptautinėje aplinkoje augant susidomėjimui moterų vizionierių kūryba.
Įveikę Atlantą menininkės darbai nedulka muziejaus saugyklose. 2021 m. padovanota kolekcija buvo pristatyti Nacionalinėje dailės galerijoje surengtoje parodoje „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ (kuratorė Elona Lubytė) ir įamžinti trumpame Virginijos Vareikytės filme (žr.: https://www.youtube.com/watch?v=UyrOAA3ujjk). Tais pačiais metais sumažinta paroda perkelta į Šiaulių „Aušros“ muziejų, o erdvinių tampriųjų audinių aplinkų dokumentacija 2021 m. eksponuota tarptautinėje bienalėje „Art Encounters. Our Other Us“ Timišuaroje (Rumunija, kuratoriai Kasia Redzisz ir Mihnea Mircan).
2022 m., bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos Respublikos ambasados kultūros atašė Vokietijoje, menininkės kūrybinis palikimas buvo pristatytas parodoje „Aleksandra Kasuba. Utility for the Soul“ [Įrengimai sielai], vykusioje „ChertLüdde“ galerijoje Berlyne (žr. čia).
Prasidėję 2023 m. žada būti ne mažiau įdomūs. Garsiai XX a. 8 dešimtmetyje M. H. de Young muziejuje (San Fransiskas, JAV) vykusiai parodai „Vaivorykštė“ Kasubos sukurtõs aplinkos „Spektrinis pasažas“ (1974–1975) replika, atkurta pagal muziejuje saugomą modelį, turėtų būti pristatyta vienoje svarbiausių Europos parodinių erdvių – Meno namuose (Haus der Kunst, Miunchenas, Vokietija) – vyksiančioje parodoje „Inside Other Spaces. Immersive Environments by Women Artists 1956–1976“ [Kitose erdvėse. Moterų menininkių aplinkos 1956–1976] (kuratoriai Andrea Lissoni, Marina Pugliese, Anne Pfautsch, žr. čia). Tuo metu aplinkos „Spektrinis pasažas“ modelis jau turėtų būti parodytas parodoje „Rainbow. Colors and Wonders between Myths, Arts and Cultures“ [Vaivorykštė. Spalvos ir nuostabos tarp mitų, meno ir kultūros], vyksiančioje MUDEC (Museo delle Culture, Milanas, Italija, kuratorė Marina Pugliese).
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus turi gerų naujienų Kasubos kūrybos gerbėjams Lietuvoje – pavasarį Lietuvą pasieks du menininkės darbai: ankstyvasis glazūruotų plytelių pano „Metų laikai“ (1956) ir sustandintų tampriųjų audinių struktūra „Kiautai“ (1989). Juos muziejui padovanojo menininkę pažinojusi Niujorko galerininkė ir meno agentė Laura Bandrowski.
Autorės kūrybos pristatymą planuojama tęsti 2023 m. pabaigoje. Tuomet skaitytojams bus pristatytas pirmosios Kasubos knygos „Child Ticking“ [Tiksintis vaikas, 2001], skirtos vaikystės atsiminimams Ginkūnų dvare, vertimas į lietuvių kalbą.