Apie šį savo sprendimą jis pranešė savo feisbuko paskyroje.

Susiję straipsniai

„Rašydamas pjesę „Sala, kurios nėra“, archyvuose radau Juozo Miltinio žodžius, kuriais jis apmąstė savo ilgą kūrybinį gyvenimą Panevėžio teatre: „Prastai šokau, bet juk esmė yra ne tobulai šokti... o šokti patį tobulumą…“

Vakar dar vienai kadencijai perrinktam teatro vadovui įteikiau prašymą atleisti mane iš Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovo pareigų. Turiu pripažinti, kad man buvo suteiktos geros sąlygos tam, kad bendradarbiavimas tęstųsi, tačiau dėl skirtingo etikos normų suvokimo ir atliekamo darbo kokybės supratimo nebematau galimybių toliau dirbti kartu. Penkerius metus trukęs mano, kaip meno vadovo, šokis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre baigsis šį penktadienį.

Noriu padėkoti visiems šokusiems drauge su manim – teatro kolektyvui, žiūrovams, kviestiniams menininkams. Be abejonių, tai buvo penkeri sunkiausi, bet ryškiausi metai mano kūrybiniame gyvenime.

Pasiilgsiu šio miesto, teatro ir čia sutiktų žmonių.

Pasiilgsiu aktorių trupės ir kitų teatro kolektyvo narių.

Pasiilgsiu magiškos kūrybinės atmosferos, kuri kaskart susiformuodavo kuriant naują spektaklį šiame teatre. Niekada niekur daugiau man neteko patirti nieko panašaus.

Esu laimingas, kad turėsiu paskutinę galimybę patirti šią atmosferą – pavasarį teatre jau kaip kviestinis menininkas kursiu savo paskutinį spektaklį „Arrivederci“, taip ištardamas Panevėžiui „ačiū ir iki kitų susitikimų“. Lauksiu jūsų premjeroje!

P. S. Mitais apipinta Juozo Miltinio šmėkla gal ir gyva, tačiau jei su ja susidraugauji, atsiveria galimybė gimti itin gražiems dalykams.

Arrivederci“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės