Knygą išleido leidykla „Slinktys“, o į lietuvių kalbą išvertė poetė, vertėja Kristina Tamulevičiūtė. A. Štegeris – vienas žymiausių ir labiausiai į užsienio kalbas verčiamų šiuolaikinių slovėnų poetų. Jo lakoniškose ir tiksliose eilėse atsispindi kelionių aistra, ryšys su Vidurio Europos kultūra, šeiminiai ryšiai. Metams bėgant, keitėsi poeto eilių forma, bet centre išliko žmogus, gyvenantis besikeičiančioje visuomenėje, bėgantis, ieškantis ir randantis. Gegužės 20–22 d. A. Štegeris kartu su slovėnų akordeonistu Jure Tori Lietuvoje surengs tris išskirtinius meninius performansus, kuriuose jungiamos kelios meno rūšys: poezija, muzika ir teatras.
Kūryba versta į 15 kalbų
A. Štegeris – vienas žymiausių ir labiausiai į užsienio kalbas verčiamų šiuolaikinių slovėnų poetų. Jis – ne tik poetas, bet ir prozininkas, knygų vaikams autorius, redaktorius, leidėjas ir tarptautinių festivalių organizatorius. Debiutavo 1995 m. ir iškart po poetinio debiuto Slovėnijoje sulaukė pripažinimo visoje Vidurio Europoje. Yra išleidęs devynias poezijos knygas, tris romanus ir du esė rinkinius. Apdovanotas prestižiniais slovėnų bei tarptautiniais literatūros apdovanojimais. Kūryba versta į penkiolika kalbų.
Lietuvos skaitytojai jau šiek tiek pažįstami su A. Štegerio kūryba iš negausių prozos ir poezijos publikacijų šalies kultūrinėje spaudoje, tačiau knyga „Degantys liežuviai“ atveria kur kas platesnį vaizdą į A. Štegerio kūrybą.
A. Štegeris, kalbėdamas apie savo kūrybą, sako, kad mėgsta peržengti meno ribas. „Pradžioje buvo poezija. Rašiau eilėraščius ir vis atrasdavau, kiek daug skirtingų formų poezija gali turėti. Bėgant metams, pradėjau rašyti poeziją apysakos ir istorijos forma: knygose jauniems suaugusiesiems, kelionių žurnaluose ir esė, bendradarbiaudamas su dailininkais, muzikantais, fotografais, teatro kūrėjais ir filmų režisieriais. Skaitytojai dažnai sako, kad mano kūriniai turi daug skirtingų veidų. Aš manau, kad mano knygos ir kiti meniniai projektai stipriai vienas su kitu susiję ir, nepriklausomai nuo jų formos, sudaro vientisą pasaulį“, – kalba poetas.
Kaip kūrėjas, tarptautinės poetų platformos „Versopolis“ vadovas ir tarptautinių literatūrinių festivalių organizatorius, jis ne kartą lankėsi Vilniuje, kur aktyviai mezgė ir gilino kultūrinius ryšius. Šiemet A. Štegerio iniciatyva Slovėnijoje pasirodė lietuvių poeto Eugenijaus Ališankos eilių rinktinė (vertė K. Pisk), ateityje numatoma ir kitų lietuvių literatūros populiarinimui skirtų iniciatyvų.
Tarpdisciplininis menininkas
K. Tamulevičiūtė pasakoja A. Štegerio poezija susidomėjusi dar pirmame kurse, studijuodama lietuvių filologiją ir slovėnų kalbą. Ją sudomino ir nustebino, kad iš tuo metu lietuviams dar menkai pažįstamos šalies kilęs poetas kalba mums aktualiomis temomis, o jo kūryboje yra panašumų į lietuvių poetų kūrybą. Su A. Štegeriu ji susipažino prieš trylika metų, Liublianoje studijuodama slovėnistiką.
„Apie jo poeziją rašiau kursinį darbą ir pati su juo susisiekiau. Sužinojęs, kad esu iš Lietuvos (mūsų šalį Alešas labai myli), jis pasiūlė susitikti, ir mes greitai radome bendrą kalbą. Poetas daug keliauja, intensyviai organizuoja renginius, kuria, dirba leidykloje, todėl mūsų susitikimai būna trumpi ir nereguliarūs, bet visada jaučiau jo palaikymą kurti, versti, studijuoti literatūrą. Kai lankomės vienas kito šalyje, visada stengiamės susitikti – kartu papietauti ar bent jau išgerti kavos. Alešas man dovanoja naujausias savo knygas ir kai kuriuos leidinius, prie kurių leidybos pats prisideda. Jis yra vienas iš mano langų į šiuolaikinę – pačią geriausią – slovėnų literatūrą“, – pasakoja K. Tamulevičiūtė.
Prieš metus šį slovėnų poetą ji pažino ir kaip tarpdisciplininį menininką: su poete Aušra Kaziliūnaite dalyvaudamos literatūros profesionalams skirtoje rezidencijoje Liublianoje, sulaukė A. Štegerio kvietimo vykti prie jūros, kur buvo suplanuotas jo ir akordeonisto Jure Tori performansas. „Išvydome poezijos, muzikos, šokio ir teatro elementų prisodrintą reginį, ir tuo metu pagalvojau, kad tokią patirtį turiu pasiūlyti ir lietuvių skaitytojams“, – sako ji.
Kūrybos raktas – kalba
Poeto lakoniškose ir tiksliose eilėse atsispindi kelionių aistra, ryšys su Vidurio Europos kultūra, šeiminiai ryšiai. Metams bėgant, keitėsi poeto eilių forma, bet centre išliko žmogus, gyvenantis besikeičiančioje visuomenėje, bėgantis, ieškantis ir randantis.
K. Tamulevičiūtė pasakoja, kad A. Štegeriui didelę įtaką darė vienas svarbiausių šiuolaikinių slovėnų poetų Dane Zajcas, dėl tamsiai giedrų eilių dar vadinamas mirtinos meilės poetu.
„Nepaisant didelio amžiaus skirtumo, jie buvo geri draugai. Pirmuosiuose Alešo rinkiniuose Zajco įtaka ryški, nors Alešo nagrinėjamų temų spektras platesnis – tai ir kelionės po Europą bei pasaulį, poetinės jungtys, įvairūs tarpusavio santykių aspektai. Naujausia Alešo poezija išskirtinė ir būdinga tik jam – tai ilgų ieškojimų ir mąstymų rezultatas. Kurį laiką jis buvo atsidavęs prozai, o į poeziją grįžo kitoks, išskirtinis. Dabar jo eilės daug taupesnės, paprastesnės, tikslesnės. Eilėraščiuose atsirado daug giedrumo ir filosofijos. Manyčiau, kad jis daro įtaką daugeliui jaunesnės kartos slovėnų poetų“, – svarsto vertėja.
Kaip vieną ryškiausių A. Štegerio kūrybos bruožų ji įvardija dėmesį kalbai. Kalba jam svarbi, sako K. Tamulevičiūtė, kaip bendravimo priemonė ir kaip vienas iš žmogiškumo bruožų. Slovėnų kalba žodis „jezis“ reiškia ir kalbą, ir liežuvį, būtent todėl rinktinė lietuvių kalba, paties A. Štegerio siūlymu, pavadinta „Degantys liežuviai“.
Kad kalba jam itin svarbi, pabrėžia ir A. Štegeris. „Kiek tik prisimenu, kalba man niekada nebuvo kažkas savaime suprantamo. Ji nėra tik įrankis. Žmogus turi nuolat ieškoti kalbos, aktyviai jos siekti. Kalba yra raktas, o jo paieškos nenuspėjamos, kartais netgi pavojingos ir nepaprastai glaudžiai susijusios su mano likimu“, – sako jis.
„Viskas neišvengiama“
„A. Štegeris – kas jis? Sfinksas, kalbantis poetinėmis mįslėmis? Kitapus kalbos prasiskverbęs užkalbėtojas? Prasmių rutuliukais žaidžiantis vaikas? Žodžių šamanas? Pasaulio (su)kūrimo metraštininkas? „Viskas neišvengiama“, – rašo jis. Neišvengiama ir ši rinktinė, ir jūs, neišvengiamai ją skaitantys. Poezija nepateikia atsakymų, ji tik pastūmėja jų ieškoti“, – taip apie A. Štegerio rinktinę „Degantys liežuviai“ atsiliepia knygos redaktorius Marius Burokas. Pasak K. Tamulevičiūtės, darbas su M. Buroku suteikė knygai grakštumo.
K. Tamulevičiūtė – ne tik vertėja, bet ir poetė. Jos pirmoji poezijos knyga „Gyvybė“ šiemet įvertinta Zigmo Gėlės premija. Paklausta, galbūt savo ir A. Štegerio tekstuose mato sąsajų, sako, kad iš slovėnų poetų įtaką jai padarė D. Zajcas, o A. Štegeris įtaką daro ne kaip poetas, o kaip kultūros vadybininkas.
„Vadovaudamasi jo metodais, sėkmingai ieškau leidėjų tiems slovėnų, kroatų, bosnių autoriams, kurie, mano nuomone, būtų įdomūs lietuvių skaitytojams, – sako ji. – Rinktinės „Degantys liežuviai“ išleidimo proga esu Alešui skyrusi eilėraštį. Prašysiu kolegos, kad jį išverstų į slovėnų kalbą.“
Performansas, sujungiantis poeziją, muziką ir teatrą
A. Štegeris Lietuvoje lankysis gegužės 20–22 d. Pirmasis rinktinės pristatymas vyks gegužės 20 d. 18 val. Vilniuje, Rašytojų klube. Gegužės 21 d. 18 val. „Degantys liežuviai“ bus pristatomi Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Gegužės 22 d. 19.30 skaitytojai vėl laukiami Vilniuje, šįkart bare „Paviljonas“. Kartu su autoriumi renginiuose dalyvaus poetė, rinktinės vertėja K. Tamulevičiūtė, redaktorius M. Burokas, leidėjas, „Slinkčių“ vadovas Juozas Žitkauskas, poetė Aušra Kaziliūnaitė.
Skaitytojai į renginius kviečiami ne tik susipažinti su vienu žymiausių slovėnų poetų, išgirsti jo kūrybos ir padiskutuoti su kitais renginių svečiais. Kartu su A. Štegeriu į Lietuvą atvyksta akordeonistas J. Tori. Pastaruoju metu A. Štegeris su J. Tori ėmė rengti Slovėnijoje didelio susidomėjimo sulaukusius poetinius performansus, kurių metu jungiamos kelios meno rūšys: literatūra, muzika, teatras. Performansų metu skaitytojams siūlomos visai kitokios poetinės patirtys. Įspūdingas performansas suplanuotas ir rinktinės „Degantys liežuviai“ pristatymuose Lietuvoje.
Knygos leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o menininkų viešnagę Lietuvoje – Slovėnijos ambasada Rygoje ir Slovėnijos garbės konsulatas Vilniuje.
