„Didžiausias pagyrimas smuikininkui yra pasakyti, kad jo rankose smuikas dainuoja. Tokio artisto norisi ne tik klausytis, bet ir suprasti, kokias mintis jis reiškia“ (Borisas Asafjevas). Toks dainuojantis, sodrus ir išraiškingas buvo prof. E. Paulausko smuiko tonas, ilgus metus puošęs Lietuvos kvarteto skambėjimą. E. Paulauskas buvo ir lieka vienu žymiausių Lietuvos smuikininkų.
Prof. E. Paulauskas gimė 1927 m. rugsėjo 6 d. Šiauliuose, čia mokėsi muzikos mokykloje, subūrė styginių kvartetą. Nuo 1944 m. studijavo Kauno konservatorijoje, po metų grįžo į Šiaulius ir dėstė smuiką Šiaulių muzikos mokykloje. Tarp jo mokinių – šešiolikmetis Saulius Sondeckis. Vėliau vėl studijavo Kauno konservatorijoje, 1949 m. baigė studijas Vilniaus konservatorijoje. Specialybės mokėsi pas Jakovą Targonskį, kuris įkūrė Lietuvos kvartetą ir primarijaus pareigas nuo 1947 m. perdavė savo studentui E. Paulauskui.
Lietuvos kvarteto nariai – pirmieji pokario artistai, laimėję tarptautinių konkursų laurus. Eugenijus Paulauskas, Kornelija Kalinauskaitė, Jurgis Fledžinskas ir Michailas Šenderovas 1959 m. J. Haydno konkurse Budapešte pelnė sidabro medalį, o 1964-aisiais – tokį pat apdovanojimą Lježe (čia M. Šenderovą buvo pakeitęs Romualdas Kulikauskas). E. Paulausko vadovaujamas Lietuvos kvartetas buvo pirmasis kolektyvas, dalyvavęs reikšminguose tarptautiniuose renginiuose – „Varšuvos rudens“ ir Plovdivo festivaliuose. Iš čia kilo mintis rengti kvartetų festivalius ir Lietuvoje. Lietuvos kvartetas atliko kelis tūkstančius koncertų Lietuvoje ir užsienyje, pirmasis koncertavo Europos, Azijos valstybėse, JAV, Kanadoje, Kuboje. Kaip solistas, E. Paulauskas Lietuvoje ir užsienyje atliko apie 1000 koncertų.
Prof. E. Paulauskas daug nuveikė pedagogikos baruose. 1944–1945 m. smuikuoti mokė Šiaulių muzikos mokykloje, 1949–1951 m. dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1951–1983 m. – Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1968–1996 m. – M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1992–1998 m. – Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete; čia 1992–1998 m. buvo Styginių instrumentų katedros vedėjas, 1994–1998 m. – studentų kamerinio orkestro (šį profesorius subūrė vien iš savo studentų) meno vadovas ir dirigentas. 1997 m. vedė meistriškumo kursus Glazge (D. Britanija), 1991 m. – Roterdame (Olandija).
Nuo 1960 m. E. Paulausko mokiniai ir studentai – solistai ir styginių kvartetai – nuolat dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, pelnė apdovanojimų. Tarp E. Paulausko mokinių (jų per 120): Raimondas Butvila, Stanislovas Čepinskis, Michailas Fromanas, Jelizaveta Gordonaitė, Kazimieras Kanišauskas, Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas, Donatas Katkus, Petras Kunca. Maestro E. Paulauskas išleido į gyvenimą plataus pripažinimo sulaukusį, šiemet jau kūrybinės veiklos 50-metį paminėjusį M. K. Čiurlionio kvartetą, tačiau didžiausią savo talento, širdies ir energijos dalį jis paskyrė plačiai žinomam Lietuvos kvartetui. „Kvartetas buvo mano pagrindinė specialybė, – yra sakęs pats E. Paulauskas. – Šį žanrą aš labiausiai mėgstu. Kiekvieną sykį, pagalvojęs apie kvartetų muziką, pripažįstu, jog tai nuostabi kamerinio muzikavimo sritis. Jokiais kitais instrumentais nepavyktų išgauti tokio subtilaus skambėjimo. Todėl kai dėsčiau kvarteto meną ar dirbau Lietuvos kvartete, mes pirmiausia derinome ne garsų aukštį, ne tono tikslumą, o garso tembrą, kokybę. Štai kuo grindžiau kvarteto mokyklą.“
Profesorius Eugenijus Paulauskas apdovanotas Valstybine premija (1965, su Lietuvos valstybiniu kvartetu), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1997). E. Paulauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo ir Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.
Prof. Eugenijaus Paulausko laidotuvės vyks spalio 10 d., trečiadienį, 12 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Atsisveikinimas su velioniu – Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) spalio 9 d., antradienį, 16–20 val. ir spalio 10 d., trečiadienį, 9–12 val.