„S. Šaltenio proza labai kinematografiška, meistrišku stiliumi jis kuria žavingus pasakojimo epizodus. „Žydų karalaitės dienoraštis“ – tai istorija apie prisikėlimą, išlikimą ir meilę. Besąlygišką meilę“, – angliškai pasirodžiusiu S. Šaltenio romanu pranešime žiniasklaidai džiaugiasi leidyklos „Noir Press“ įkūrėjas Stephanas Collishaw.
Romano „Žydų karalaitės dienoraštis“ veiksmas vyksta Lietuvoje, tamsiu karo laikotarpiu, kai šalį pakaitomis okupavo Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija. Pagrindinė romano veikėja – žydų mergaitė Estera Levinsonaitė, išsikapsčiusi iš masinės kapavietės, nuoga ir kruvina pasirodo prie lietuvių poros durų jų vestuvių naktį. Mokytojai Vladas ir Milda priglaudžia mergaitę ir slepia ją per karą.
Kalbėdamas apie Lietuvos žydų bendruomenės naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais, S. Šaltenis pastebi, kad tai vis dar be galo skaudi tema: „Skausmas toks, lyg prieš daugelį metų amputavus ranką. Žydai buvo Lietuvos piliečiai, jie yra Lietuvos istorinė praeitis.“
S. Šaltenis gimė 1945 metais, vos karui pasibaigus, tačiau jį ilgus metus persekiojo ankstyvieji pokario prisiminimai. Jie ir įkvėpė šį romaną. S. Šaltenis pasakoja, kad vaikystėje Utenoje vis matydavo žydę, sėdinčią ant laiptelių Kauno gatvėje. Ji buvo akla, kaulėta ir išdžiūvusi kaip giltinė. Kažkokiu būdu jai pavyko išgyventi karą. „Vis praeidamas pro šalį galvodavau, kaip ji akla, pakilusi iš duobės, eina mišku, kaip grabinėja orą savo kaulėtais pirštais. Ji man išliko atmintyje lyg kokia išnaikintų žydų motina“, – prisimena S. Šaltenis.
Leidykla „Noir Press“ specializuojasi grožinės lietuvių literatūros vertimų į anglų kalbą leidyboje. Leidyklos išleistas Grigorijaus Kanovičiaus romano „Šėtono apžavai“ vertimas „Devilspel“ 2020 m. laimėjo prestižinę Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko literatūrinę premiją.