Rodos, visiems 23 A. Tyler romanams būdinga ta pati veiksmo vieta ir vis pasikartojantis šeimos motyvas galėtų priminti Švilpiko dieną, tačiau meistriškai kuriami personažų psichologiniai portretai, preciziškas dėmesys detalėms priverčia asmenines dramas romanuose atgyti. A. Tyler rašymo stilius apibūdinamas kaip atviras ir taiklus, o jos aprašomos kasdienybės istorijos kaskart virsta įtraukiančiomis patirtimis.
A. Tyler talentas įvertintas ne kartą: 1989 metais už romaną „Antrasis kvėpavimas“ rašytojai įteikta Pulitzerio premija, o 1995 metais – National Book Critics Circle apdovanojimas už „Atsitiktinį turistą“. Šio romano ekranizacija nominuota 4 Oskarams. 2015 metais Anne Tyler buvo tarp pretendentų gauti Man Booker ir The Women’s Prize for Fiction apdovanojimus už romaną „Mėlynų siūlų ritė“.
Kai laimė už vieno žingsnio
Ką tik lietuviškai pasirodžiusiame romane „Tik vienas žingsnis“ A. Tyler ištikima Baltimorei ir savo temoms. Romanas pasakoja apie Miką Mortimerį, kuris nepasižymi lankstumu ir gyvena pagal savo griežtą gyvenimo tvarką, tačiau jo artimieji jį myli beatodairiškai ir priima tokį, koks yra. Rytais, tiksliai 7 valandos 15 minučių, Mika išeina pabėgioti, paskui, uždėjęs ant savo „Kia“ automobilio ženklą TECH ATSISKYRĖLIS, važiuoja pas klientus, o turėdamas laisvo laiko tvarko butą. Mika patenkintas savo nusistovėjusiu gyvenimu ir nė nenujaučia, kad žengęs tik vieną žingsnį sutiktų tikrą laimę. Tačiau staiga viskas, ką Mika taip vertino, pradeda svyruoti. „Tik vienas žingsnis“ – žvilgsnis į vyro, kuriam nelengva užmegzti ryšį su kitais žmonėmis, protą ir sielą. Ir vienas iš begalybės atsakymų, kodėl mes, visi tokie skirtingi, ilgimės tikro ryšio ir gilios meilės.
Bandymas perprasti „normalų“ pasaulį
Kalbant apie romaną „Tik vienas žvilgsnis“, iš tiesų galima kalbėti apie visą A. Tyler kūrybą. Vienas iš veiksnių, tikriausiai sąlygojusių ypatingą rašytojos susidomėjimą šeimos ir ją kuriančių žmonių tarpusavio santykiais, yra jos pačios šeimos istorija. Rašytoja gimė 1941 metais Minesotoje, jos tėtis buvo chemikas, o mama – socialinė darbuotoja. Abu Anne tėvai buvo kvakeriai, tad didelė dalis A. Tyler vaikystės prabėgo religinėse komunose. Kvakeriai – tai religinė protestantų bendruomenė, propaguojanti tolerancijos ir žmonių lygiateisiškumo idėjas. Kvakerių bendruomenės aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, kovoja prieš diskriminaciją, pasisako už pacifizmą. Kvakeriai taip pat pasižymi kukliu gyvenimo būdu.
A. Tyler tėvai nusprendė mergaitę mokyti namuose, tad būsimoji rašytoja bendrojo ugdymo mokyklą pradėjo lankyti tik sulaukusi 11 metų. Kaip teigia pati autorė, vos įžengusi į savo pirmąją mokyklą suprato, kad čia gyvenimas visai kitoks nei tas, prie kurio ji pratusi. „Tai visai kitas pasaulis. Buvo labai sunku jį suprasti, pamenu tai labai aiškiai“, – A. Tyler yra pasakojusi viename interviu, kuriuos dalija itin retai.
Siekis prisitaikyti prie kitokios socialinės aplinkos, bandymas suprasti, kaip veikia „normalus“ pasaulis, tampa viena pagrindinių temų jos kūryboje bei vienu didžiausių iššūkių romanų personažams. Kaip apie nenusisekusius santykius sako A. Tyler romano „Naujoko atsisveikinimas“ veikėjas Aronas: „Atrodo, kad mes, kitaip nei daugelis kitų, taip niekada ir nesupratome, ką reiškia būti pora. Galbūt reikėjo užsirašyti į specialias pamokas“.
Rusų literatūra ir rašytoją supę vyrai
Baigusi mokyklą A. Tyler norėjo tapti dailininke, tačiau galiausiai universitete pasirinko studijuoti rusų kalbą ir literatūrą. Susižavėjusi rusų literatūra, būsimoji rašytoja ketino tapti vertėja. Tačiau niūri sovietinė tikrovė pasirodė ne tokia patraukli kaip ta Rusija, kurią ji pažino iš knygų. Galiausiai A. Tyler pradėjo dirbti bibliotekoje. Ji neslepia, kad šis darbas kėlė nuobodulį. „Supratau, kad man reikia truputį daugiau polėkio“, – teigė ji. Tad vakarais pradėjo rašyti romaną. Pirmoji jos išleista knyga „Jei rytas kada išauš“ (1964 m.) buvo išspausdinta autorei sulaukus 23 metų.
Vienas iš A. Tyler kūrybos išskirtinumų yra tai, kad ji rašo tiek iš moterų, tiek iš vyrų perspektyvos. Kaip buvo pastebėta literatūros kritikų, ji nestokoja empatijos ir atlaidumo perteikdama vyrų silpnybes ir bejėgiškumą. Tą matome ir romane „Tik vienas žingsnis“.
Nemenką įtaką šiam A. Tyler kūrybos braižui, kaip sako pati rašytoja, turėjo ją supę vyrai. A. Tyler užaugo su trimis jaunesniais broliais, ištekėjo būdama 21 metų. Jos vyras Taghis Modarressis buvo irano kilmės vaikų psichiatras. Būtent dėl jam pasiūlytos darbo vietos Marylando universitete jaunavedžiai persikėlė gyventi į Baltimorę, kurioje gimė visi A. Tyler romanų personažai. Su T. Modarressiu A. Tyler praleido 34 laimingus vedybinio gyvenimo metus iki jo mirties 1997 metais. „Jaučiuosi patogiai rašydama iš vyro perspektyvos. Manau, taip yra todėl, kad visą gyvenimą mane supo išties geri vyrai. Jie leido man jaustis patogiai. Galiausiai supratau, kad vyrai ne taip jau labai skiriasi nuo manęs“, – sako A. Tyler.
Ramių gyvenimų paslaptys
Ne vieno kritiko pastebėta, kad A. Tyler turi unikalų gebėjimą įkvėpti savo herojams gyvybę. Jos rašymo stilius pasižymi nepaprastai dideliu dėmesiu detalėms, kartais tokioms menkoms ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingoms, tačiau būtent jos paverčia personažus gyvomis asmenybėmis su visais mažais, keistais įpročiais ir išskirtinėmis manieromis, kurios būdingos kiekvienam iš mūsų.
A. Tyler sugeba meistriškai atkurti visiems atpažįstamus kasdienybės momentus, iš kurių ir susideda gyvenimas: keblius ir nerangius šeimos pietus, dieną, kai atrodo, kad iš tiesų tavo antroji pusė tėra atsitiktinis nepažįstamasis, akimirką supratus, kad nė nenutuoki, kaip tapai būtent tokiu suaugusiuoju, visus tuos prieštaringus veiksmus, kuriuos bandome atlikti siekdami tapti geresniais žmonėmis ir kurie dažnai sukelia priešingą efektą.
„Laiko bėgimas – taip pat siužetas. Neįmanoma, kad bėgant metams, gyvenime nieko neįvyktų. Mano siužetus kuria laikas: istorijas apie vaikų susilaukiančius žmones, vedybas, mirtį – visus įprastus, gyvenime nutinkančius dalykus“, – sako rašytoja. Kone visuomet A. Tyler romanų centre – viduriniosios klasės šeimos santykių įtampa ir paslaptys. Autorė ne kartą yra minėjusi, kad ją žavi šeimos idėja ir šios socialinės sandaros ištvermingumas.
Pats gyvenimas yra sentimentalus
Autorės dėmesys detalėms neapsiriboja kuriamais personažais. Nors A. Tyler knygose pagrindinis vaidmuo tenka kasdienybei, autorė ją įkurdina skirtinguose istorijos laikotarpiuose, o šeimos sagos tęsiasi dešimtmečiais. Siekdama kurti realius, iš puslapių išnyrančius žmonių gyvenimus, su kuriais galėtų tapatintis skaitytojai, A. Tyler laikosi griežtos darbo etikos ir rutinos. Dažniausiai autorė rašo ranka, pastraipą po pastraipos, juodraštį po juodraščio. Tik pasiekusi norimą rezultatą A. Tyler suveda parašytą tekstą į kompiuterį. Pabaigusi juodraštį rašytoja jį atspausdina ir dar kartą perrašo ranka, o galiausiai dar ir perskaito į diktofoną. A. Tyler įsitikinusi, kad perrašinėjimas – sėkmingos istorijos pagrindas.
Nors A. Tyler rašymas pasižymi dideliu kruopštumu ir susitelkimu, ji pati savo kūrybą vertina kritiškai. Rašytoja pripažįsta, kad daliai skaitytojų jos kuriamos istorijos gali pasirodyti sentimentalios. Tačiau taip pat pažymi, kad gyvenimas neįmanomas be jausmų – dėl to ji apie juos ir rašanti. „Nesiteisinu dėl savo ribotumo. Žinau, kad niekada nebūsiu Tolstojus. Turiu savo mažą, kone miniatiūrinį pasaulėlį, su kuriuo, panašu, ir toliau turėsiu dorotis“, – sako A. Tyler.