Anonimas muziejui atsiuntė pagrobtas kultūros vertybes: paveldosaugininkai šį įvykį prilygina stebuklui

Praėjusiais metais Kultūros paveldo departamentas (KPD) pirmą kartą paviešino 7- 9 dešimtmečiais Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių, turinčių didelę istorinę ir kultūrinę vertę, sąrašą. Į jį pateko ir 2018-aisiais iš Mažeikių rajono senųjų kapinių pavogtos skulptūrėlės „Nukryžiuotasis“ ir garsaus Žemaitijos liaudies meistro Augustino Potockio „Pieta“. KPD Vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas Povilas Mečkovskis neabejoja, kad šiomis dienomis nutikęs įvykis, kurį paveldosaugininkai prilygina kone stebuklui, yra susijęs su šiuo išviešinimu. Penkerius metus bergždžiai ieškotas minėtas skulptūrėles anonimas atsiuntė į Mažeikių muziejų.

Paslaptingame siuntinyje – dingusios skulptūros

Mažeikių muziejui gavus anonimo atsiųstą siuntą, paveldosaugininkai patvirtino, kad šiame paslaptingame siuntinyje – tos pačios, 2018-aisiais dingusios skulptūros, kurių ieškojo policija, apie kurias informacija skelbta Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąraše.

Paklaustas, ar nebus aiškinamasi, kas atsiuntė šią siuntą, P. Mečkovskis sakė, kad to nedarysiantys, kad ateityje nebūtų bijomasi grąžinti Kultūros vertybių registre registruotų meno kūrinių. KPD Vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas ragino ir prašė aptikusius meno kūrinių iš Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo, bet kokiu būdu jas pristatyti (kad ir anonimiškai) – ar muziejams, ar departamentui.

„Kiek man yra žinoma, per paskutiniuosius penkerius metus tai yra pirmas atvejis, kai taip yra pristatomas Kultūros paveldo objektas. Būtų džiugu, jei tokiais būdais į muziejus ar departamentą atsiųstų dingusiomis laikomas, nelegaliai gautas, neaiškios kilmės vertybes“, – sulaukti ir daugiau gerų naujienų vylėsi P. Mečkovskis.

Sąrašas veikia!

Kad sudarytasis sąrašas veikia ir turi galios, P. Mečkovskis nė kiek neabejoja. „Tikrai taip, būtent Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo tikslas – kuo daugiau atskleisti vertybių, kurios yra dingusios, paskleisti žinią visuomenei, antikvariniais daiktais prekiaujantiems asmenims, tiems, kurie domisi, turi, įtaria, kad tos vertybės neaiškios kilmės. Jie visada gali pasitikrinti, identifikuoti, bandyti atpažinti ir įsitikinti, ar jos nėra dingusios“, – pažymėjo jis.

Paveldosaugininkai įtaria, kad muziejui siuntinį atsiuntęs anonimas, ko gero, nutarė taip pasielgti peržvelgęs minėtąjį sąrašą.

„Pamatė, kad skulptūrėlės yra pagrobtos, norėdamas jas padėti išsaugoti visuomenei – labai šauniai pasielgė, grąžino. Šitos vertybės dabar atsidurs muziejuje, visuomenė galės su jomis susipažinti“, – pasidžiaugė neeilinės situacijos atomazga KPD Vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas.

Vis dėlto, kai imtasi daryti šį sąrašą, P. Mečkovskis prisiminė, buvo iškilusi visa eilė problemų.

„Kokiu pagrindu daryti sistemą, kaip rasti archyvinius duomenis, kaip rankiniu būdu juos sukelti... Buvo klausimų, kokia iš to bus pridėtinė vertė. Buvo visokių abejonių, pamąstymų, bet vis tiek, ryžomės tai padaryti, kaip matome – tikrai vertėjo“, – konstatavo jis.

Šis sąrašas, kaip pažymėjo KPD Vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas Povilas Mečkovskis, nėra nekintantis, jis „nuolat juda“.

„Išnagrinėjome visą turimą archyvinę medžiagą, dar labiau susisteminome – dabar jame apie 420 objektų. Bet šis skaičius nuolat kinta – kažkas įtraukiama, kažkas – išbraukiama. Pirminis sąrašas atnaujintas tuomet, kai buvo rasti dar senesni archyviniai dokumentai. Patikslinti ir susisteminti neaiškūs dalykai, kurie mums patiems kėlė klausimų“, – apie sąrašo išsiplėtimą pasakojo P. Mečkovskis.

Saugodamiesi dar vienos vagystės vertybes perdavė saugoti muziejui

Paveldosaugininkai susisiekė su vienos iš atgautų skulptūrėlių savininkais. Baimindamiesi, kad istorija vėl nepasikartotų, jie sutiko vertybes perduoti muziejui.

„Šie Kultūros registre registruoti paveldo objektai buvo pakabinti Mažeikių rajono senosiose kapinaitėse. Iš ten buvo pagrobta. KPD atstovai surado vienos skulptūrėlės valdytojus, savinininkus, susisiekėme su jais – jie mielai sutiko perduoti vertybę muziejui, kad, neduok Dieve, vėl situacija nepasikartotų, nebūtų antrą kartą pavogta. Valdytojų supratingumas tikrai didelis“, – kalbėjo P. Mečkovskis.

Kokia šių skulptūrėlių vertė? „Nenustatinėjame piniginės vertės, nėra tikslinga – įvertins pats muziejus, kai įtrauks į savo apskaitą. Bet pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kiekviena skulptūrėlė, net pati mažiausia – yra didelės istorinės kultūrinės vertės. Tik tokios vertybės yra įtraukiamos į Kultūros vertybių registrą“, – pabrėžė P. Mečkovskis.

Anonimiškai sugrąžintų skulptūrėlių amžius siekia apie šimtą metų, jos yra sukurtos 19 a. „Atsižvelgiant į tai, kad jos visą laiką buvo lauke, laikomos ne pačiomis geriausiomis sąlygomis – išlikusios gan neblogai. Ar reikės restauracijos? Atvirai pasakius, dabartinė jų būklė suteikia savotiško grožio – matosi visas išlikimas – kažkokie nutrupėjimai, praradimai. Visa tai prideda dar daugiau vertės“, – kalbėjo pašnekovas.

Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas skelbiamas viešai KPD atvirų duomenų portale, ČIA.