Ant amerikietiško cento galima rasti lietuvių dailininko parašą: į istoriją įėjęs kūrinys – kolekcionierių medžiojama vertybė

Manoma, kad iš Lietuvos kilusio žydų kilmės skulptoriaus ir medalisto Viktoro Brenerio kūrinys – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vieno cento nominalo moneta, skirta prezidento Abraomo Linkolno gimimo 100-osioms metinėms – yra ne tik vienas garsiausių jo darbų, bet ir seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje. Kuo ši asmenybė svarbi Lietuvai? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos rinkinio kuratoriaus Igno Narbuto pastebėjimu, tai vienas didžiausių JAV medalistų 20 a. pr., medalininkystės amato tobulintojas ir steigėjas Amerikoje, kuris gimė Lietuvoje, – ir tuo garsino šalies vardą. V. Breneris yra sukūręs daugiau nei 125 medalius, herbus ir portretus.

Likimas nubloškė į Ameriką

V. Breneris gimė Šiauliuose, Rusijos okupuotose teritorijose 1871-aisiais. Jo tėvas buvo raižytojas, graveris, juvelyras, gaminęs ir antspaudus, ir graviravęs. Amatininkas Šiauliuose, kuris išmokė amato ir sūnų. Nuo septyniolikos metų V. Breneris taip pat pradėjo dirbti raižytoju.

Likimas nubloškiantis: V. Breneris gimė Šiauliuose, vėliau šeima persikėlė gyventi į Kauną. Carinei valdžiai ištrėmus į Sibirą, pabėgo iš tremties – emigravo į Ameriką, įsikūrė Niujorke. Kaip jam tai pavyko?

„Atsiradus galimybei pabėgo iš carinės Rusijos. Bėgo ne vienas, kartu su draugu. Įdomi istorija – buvo per jaunas keliauti, neturėjo dokumentų vykti į Ameriką, bet pateko. Niujorke įsikūręs pradėjo dirbti raižytoju visokiose raižymo dirbtuvėse. 1894-aisiais įstojo į Amerikos numizmatikos draugiją (American Numismatic Society, ANS), kur susipažino su draugijos medalių kolekcija – tuo metu susidomėjo būtent medaliais. Pradėjo studijuoti, lankyti vakarines pamokas Nacionalinėje dizaino akademijoje (National Academy of Design) Niujorke. Ten besimokydamas pradėjo kurti pirmuosius medalius raižydamas portretus. 1897-aisiais sukūrė Norvegijos keliautojo, okeanografo, Arkties tyrinėtojo, diplomato Fritjofo Nanseno portretą jo atvykimo į Niujorką proga“, – pasakojo humanitarinių mokslų dr. I. Narbutas.