Ukrainoje gimęs, du pasaulinius karus, senųjų imperijų žlugimą ir naujų autoritarinių valstybių susikūrimą išgyvenęs Vasilijus Grosmanas ilgai brandino „Gyvenimo ir likimo“ idėją. Didžiulė patirtis, žmogiškas jautrumas, skvarbus analitinis protas ir žaižaruojantis rašytojo talentas sukūrė XX amžiaus literatūros deimantu vadinamą romaną, kuriame tarsi rentgeno kabinete išryškinama bendra nacių ir sovietų totalitarinių režimų prigimtis ir kraugeriški jų tikslai.
1960 metų rudenį rašytojas įteikė leidyklai romaną „Gyvenimas ir likimas“, ir tuometiniai Sovietų Sąjungos vadovai pastėro iš siaubo. Knyga buvo tokia pavojinga, kad valstybės saugumo agentai tą pačią dieną konfiskavo ne tik rankraštį, bet ir juosteles, kuriomis ji buvo atspausdinta. Vis dėlto sunaikinti kūrinio jiems nepavyko.
1964 metais po sunkios ligos mirusio rašytojo bendražygiai išsaugojo vieną knygos rankraštį ir slapčia išgabeno į užsienį. Prireikė kelių dešimtmečių, kol knyga pagaliau išvydo dienos šviesą. 1980 metais V. Grosmano gyvenimo kūrinys buvo išspausdintas Šveicarijoje.
„Gyvenimas ir likimas“ pasakoja apie milijonus gyvybių nusinešusį Stalingrado mūšį, kurio baigtis pakeitė viso Antrojo pasaulinio karo eigą. Tačiau kruvinos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kariuomenių skerdynės – tik nedidelis šios epinės istorijos akcentas. Iš įvairiausių veikėjų – rusų, vokiečių, žydų ir kitų tautybių žmonių pasakojimų gijų V. Grosmanas nuaudžia ištisą dviejų XX amžiaus politinių sistemų – nacistinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos – istorijos kilimą, kuriame raibuliuoja eilinio kareivio ir generolo, sūnų praradusios motinos ir į dujų kamerą žengiančio šešiamečio berniuko, žydo mokslininko ir seno komunisto slapčiausios mintys, baimės ir troškimai. Kiekviena istorija, kiekvienas knygos puslapis skaitytojams atskleidžia pribloškiančią tiesą apie dviejų nežmoniškų totalitarinių režimų panašumą, jų kraugerišką prigimtį ir siekį sunaikinti žmonėse bet kokias žmogiškumo apraiškas.
„Tikrai įspūdinga knyga, laikoma vienu iš XX amžiaus literatūros šedevrų – taip ji vertinama pasaulio skaitytojų. Tačiau Lietuvoje apie šią knygą mažai kas žino. Galbūt šiek tiek daugiau besigilinantys į žydų, į karo istorinių romanų temą šią pavardę ir bus girdėję, bet tikrai tikiu, kad plačiajai auditorijai tai bus naujiena. Paties Grosmano biografija yra ir ypatinga, ir sudėtinga. Tai yra būtent to laiko, XX amžiaus pradžios vidurio įvykių žmogus, išgyvenęs du pasaulinius karus, kuris pats iš Ukrainos išvažiavo studijuoti chemijos į Maskvą, paskui grįžo dirbti į Donecką, ir ten bedirbdamas suprato, kad visgi nori atsiduoti literatūrai ir tapo profesionaliu rašytoju, žurnalistu. Iki Antrojo pasaulinio karo jis skelbė savo kūrybą, rašė trumpąsias noveles, straipsnius, romanus, o Antrojo pasaulinio karo metais tapo karo žurnalistu“, – pasakojo V. Maksvytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad iššūkį išversti šią knygą priėmė Sigitas Parulskis: „Žinau, kad jis atliko tikrai labai didelį darbą ne tik dėl kūrinio apimties, bet ir tikrai autentiškos kalbos su daugybe įvairiausių pavadinimų, žodžių, kurių net nežinome, ką reiškia, ir su labai sunkia emocija“.
Abdulrazakas Gurnahas – 2021 metų Nobelio premijos laureatas. Lietuvoje jau išleista jo pirmoji knyga „Rojus“, o V. Maksvytė atskleidė, kad „Alma littera“ artimiausiu metu išleis dar dvi jo knygas.
„Autorius apdovanotas Nobelio premija už jautrų įsižiūrėjimą į tremtį išgyvenančio žmogaus pokolinijinės literatūros sklaidą. Tiks tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie Rytų Afriką, apie jos istoriją, apie kultūrų susidūrimus, nes ten susiduria juodaodžių musulmonų, krikščionių, vietinės kultūros, įpinta daug mitų, pasakojimų, ir visa tai sieja jautri bręstančio paauglio, berniuko istorija. Tikrai labai skaidrus, šviesus, lengvai skaitomas kūrinys – visiems tiems, kurie domisi apdovanota pasaulinio lygio literatūra“, – kalbėjo V. Maksvytė.
Daugelyje Abdulrazako Gurnaho knygų nagrinėjama tema – piliečių išdavystė, kurios griebiasi skrupulų neturintys valdžios atstovai, o daugiausia dėmesio jis skiria žmonėms, kurie palieka namus ieškodami geresnio gyvenimo.
Dvylikametį Jusufą, šios dvidešimto amžiaus odisėjos pagrindinį veikėją, tėvas, grąžindamas skolą, parduoda galingam ir turtingam pirkliui Azizui. Taip prasideda negailestingos jo gyvenimo pamokos, retkarčiais praskaidrinamos atsitiktinio gerumo ir grožio akimirkų. Iš paprastos būties Afrikos kaime Jusufas nubloškiamas į sudėtingą miestietišką ikikolonijinės Rytų Afrikos gyvenimą – užburiantį pasaulį, kur juodaodžiai musulmonai, krikščionys misionieriai ir iš subkontinento atkeliavę indai dalijasi trapia ir subtilia socialine hierarchija. Jusufas stebi grėsmingą aplinką ir tuo pat metu susiduria su universaliais paauglystės išbandymais. Tai poetiška ir gyvybės pilna knyga apie Afriką ir gąsdinančią nežinomybės galią. Joje susipina mito, liaudies išminties, Biblijos ir Korano tradicijos elementai.
Knygą išvertė Valdas V. Petrauskas.
JAV rašytojas Richardas Powersas yra trylikos romanų autorius. Dauguma jų tapo pasauliniais bestseleriais, o „Medžių istorija“ pelnė prestižinę Pulitzerio premiją ir Lietuvoje buvo įtraukta į vertingiausių 2020 metų knygų penketuką.
Romanas „Sutrikę“ 2021 metais buvo pripažintas viena laukiamiausių JAV literatūros pasaulio naujienų ir nominuotas Pulitzerio bei Nacionalinei premijoms.
Talentingas astrobiologas Teo Birnas dienas leidžia ieškodamas gyvybės ženklų Visatoje, o vakarais kuria istorijas savo sūnui Robinui apie tolimiausiose galaktikose esančias neįtikėtinas planetas ir jų gyventojus. 9-erių Robinas yra nepaprastai jautrus ir protingas berniukas, jis nuoširdžiai domisi aplinkiniu pasauliu ir gali valandų valandas piešti gyvūnus, kuriems gresia išnykimas. Tačiau po mamos mirties jį kamuoja pykčio priepuoliai, jis vis sunkiau kontroliuoja savo emocijas, o vieną dieną mokykloje sumuša klasės draugą.
Ką turi padaryti vienišas tėvas, kad išgelbėtų savo mylimą sūnų nuo primygtinai brukamo gydymo emocijas slopinančiais psichotropiniais vaistais? Kaip apsaugoti savitą požiūrį į pasaulį turintį vaiką nuo aplinkinių žmonių abejingumo ir agresijos?
Netikėtą išeitį pasiūlo vienas Teo pažįstamas, užsiminęs apie eksperimentinį neurologinį tyrimą, paremtą įrašytais Robino mamos smegenų impulsais. Regis, tai geriausia išeitis, tačiau jos kaina gali būti gerokai didesnė nei Teo drįso įsivaizduoti.
Pulitzerio premijos laureatas R. Powersas savo naujausioje knygoje kuria jaudinančią gyvosios gamtos, fantastinių Visatos tolių ir begalinės tėvo ir sūnaus meilės istoriją. Esminis jo klausimas: ar galime savo vaikams pasakyti tiesą apie nuostabią, bet mirtiname pavojuje atsidūrusią mūsų planetą, jei net patys sau nenorime jos pripažinti?
Šią knygą iš anglų kalbos išvertė Ieva Venckevičiūtė. „Visiems, kas domisi šiuolaikine, moderniąja literatūra, tikrai galėtų būti labai geras skaitinys“, – rekomendavo V. Maksvytė.