2018-aisiais Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanotas Mantas Stabačinskas – išskirtinai produktyvus šokėjas, gebantis prisitaikyti įvairiausiuose žanruose. 2018-aisiais jis drauge su Dariumi Algiu Stankevičiumi ir Vilma Pitrinaite „Naujajame Baltijos šokyje“ pristatė „We company“ spektaklį „Somaholidays“ pagal V. Pitrinaitės idėją. Kūrėjai nominuoti Auksiniam scenos kryžiui šokio atlikėjo kategorijoje. Antrasis tų pačių metų M. Stabačinsko darbas – vaidmuo daugiausiai Auksinių scenos kryžių pelniusiame norvegų choreografo Jo Strømgreno spektaklyje „Durys“. Greta premjerų šokėjas turi ilgą kitų spektaklių repertuarą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Greta Grinevičiūtė unikali ne tik šokio, bet visame scenos menų lauke – tai viena nedaugelio menininkų, nevengiančių bandyti savo jėgas skirtingose meno šakose. 2018-ųjų pradžioje pristačiusi milžiniškos komandos paruoštą monospektaklį „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ ji jau rengia antrąją jo dalį. Prieš pora metų užgimęs jos ir kurso draugės (abi mokėsi pas doc. Airą Naginevičiūtę-Adomaitienę) Agnietės Lisičkinaitės performatyvus duetas B&B šįmet pristatė naują spektaklį „Banana dream“, o prieš tai personažai pasirodė Aleksandro Špilevojaus spektaklyje „Urodas“ Lietuvos rusų dramos teatre. Šįmet Gretos ir Agnietės (bet ne B&B) komanda taip pat pristatė spektaklį „Tiesa prieš melą“. Grinevičiūtė iki šiol atlieka Marijos Kiuri vaidmenį Meno ir mokslo laboratorijos spektaklyje „Dalykai“.
Antroji šviesaus atminimo šokio kritikės Vitos Mozūraitės vardo premija įteikta Birutei Banevičiūtei –daugybę metų vaikams ir kūdikiams kuriančiai choreografei, pedagogei, įsteigusiai šokio teatrą „Dansema“.
Vitos Mozūraitės premija skirta pagerbti asmenis, keičiančius šiuolaikinio šokio pasaulį, plečiančius jo ribas, pradedančius kurti naujus reiškinius, nagrinėjančius šiuos fenomenus ar darančius įtaką visai šalies meno ir šokio politikai. Šios premijos iniciatoriai siekia pagerbti reiškinius ir žmones, kurių dėka šokis praauga patį šokį.
B. Banevičiūtė Lietuvoje pirmoji pradėjo kurti šiuolaikinio šokio spektaklius vaikams ir kūdikiams. Jos kūrybinė ir pedagoginė veikla įrodė, kad net patys mažiausi vaikai supranta šiuolaikinio šokio spektaklius, kad vos žmogui gimus, jį iškart galima vestis į teatrą ir netgi leisti jam lipti į sceną, galiausiai – kad mokslas ne trukdo, bet padeda kurti: Banevičiūtės choreorgafija paremta kruopščiomis vaiko raidos studijomis. Neišmatuojamas ir choreografės indėlis į jaunų choreografų ugdymą, šokio edukologijos tyrimus bei metodikų kūrimą.
Menų spaustuvėje apdovanojimus įteikė Šiuolaikinio šokio asociacijos (ŠŠA) pirmininkė, pirmoji Vitos Mozūtaitės vardo premijos laureatė Lina Puodžiukaitė – Lanauskienė ir „Naujojo Baltijos šokio“ tėvu ceremonijos metu pavadintas festivalio bei Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) įkūrėjas Audronis Imbrasas. Lietuvos kultūros tarybos remiamus apdovanojimus už metų įsimintiniausią šokėjo veiklą bei įsimintiniausią kūrybinę šokio veiklą skiria 2007-aisiais įkurta Šiuolaikinio šokio asociacija. Vitos Mozūraitės vardo premiją skiria komisija, kurią sudaro Šiuolaikinio šokio asociacijos, Lietuvos šokio informacijos centro ir Scenos meno kritikų asociacijos nariai.