Įspūdingų mastelių kūrinys, įkurdintas šalia tūkstantmečio Stelmužės ąžuolo ir XVI a. Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčios, pasak kolekcininko Ramučio Petniūno, kuriam ir kilo idėja pastatyti skulptūrą Stelmužėje, nukelia lankytojo vaizduotę i beveik siurrealius gamtos ir istorijos kampelius, kuriuose ganosi gigantiški elniai ir auga pagonybės laikus menantys ąžuolai. Skirtingiems pasauliams – praeities ir dabarties, gamtos ir kultūros, sakralumo ir sekuliarumo - priklausantys objektai, atsidūrę vienas kito akivaizdoje, atsiveria naujomis simbolinėmis prasmėmis kurdami šių dienų pasakojimą. Trapus, nuo lankytojų atitvertas, jau tik per atstumą stebimas ąžuolas ir šiuolaikinio meno objektas, atviras tiesioginiam santykiui, kviečiantis paliesti, atsiremti, prisėsti.
Skulptūros autorius siekė, kad kūrinį savo buvimu papildantis žmogus taptų svarbiausiu jo akcentu, o pati skulptūra būtų tik fonas. Žmogus, atsistojęs greta, fotografuodamasis, liesdamas ar kitaip tyrinėjantis šį meno objektą pats tampa jo dalimi. Tokiu būdu „Karūna“ nuolat keičiasi, vadinasi – yra gyva“, – teigia skulptūros autorius Žilvinas Landzbergas.
Idėjos įkurdinti „Karūną“ sumanytojai ir rėmėjai dalijosi, kad kūrinį Stelmužei parinko ir dėl jame užkoduoto naujos pradžios motyvo. Elnias patinas kasmet numeta ragus ir užsiaugina naujus, tačiau jau su papildoma šaka, pažyminčia dar vienus jo nugyventus metus. Dėl gebėjimo atsinaujinti lietuvių mitologijoje elnias yra siejamas su gyvybės medžiu. Gamta, kaip ir istorija, yra cikliška. „Karūnos“ savininkui šis naujas virsmas turėtų būti lemtingas. Stelmužėje pametęs aštuonias šakas turinčius milžiniškus senuosius ragus, jis turėtų užsiauginti jau devyniaragę karūną, o kartu su ja įgauti ir naujų stebuklingų galių.
Anot padavimo, elnias devyniaragis kiekvienais metais pargrįžta naujų ragų vainike nešdamas Saulę, o kartu su ja įsukdamas naują – gyvybės ir istorijos – ratą.
„Karūnos“ įkurdinimas Stelmužėje – ne pirmoji iniciatyva čia eksponuoti šiuolaikinio meno kūrinius: pernai čia buvo surengta Donato Jankausko – Duonio paroda „Pradžia“.
„Karūna“ Stelmužėje bus iki spalio 21 d.
Apie autorių: Žilvinas Landzbergas (gim. 1979) – lietuvių skulptorius, instaliacijų kūrėjas. 2004 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, nuo 2012 m. joje dėsto. 2005 – 2007 m. studijavo nepriklausomame menininkų institute De Ateliers Amsterdame. Nuo 2003 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje (2017).
Ž. Landzbergo kūriniai pasižymi medžiagos, eksponavimo erdvės ir šviesos derme; kaskart skirtingai jungdamas šiuos elementus, menininkas sukuria fantastines vaizdines erdves. Instaliacijos konstruojamos pasitelkiant pasakų motyvus. Archetipiniai elementai, kolektyvinė atmintis ir socialinės refleksijos jose pinasi į naujus menininko vaizduotės sukurtus pasakojimus. Menininkas ypač gerai jaučia erdvę – jo ankstesni, viešosiose erdvėse įgyvendinti projektai („Žalčio namas“, „Palmė“) pasižymi dideliu jautrumu ir atidumu aplinkai.
