Ministras pažymėjo, kad paminklas, kuris „kalba ne apie nuopelnus literatūrai ir kultūrai“ yra tiesiog sovietinės politikos simbolis.
„Koks jo tolesnis likimas? Tam yra savivalda, miestiečiai, tai savivaldybės reikalas. Jeigu reikės kokios pagalbos – ministerija suteiks. Muziejuje paminklas galėtų papasakoti apie istorijos momentą, kurį norėta išsaugot diskusijų metu – tai galėsime padaryti. Faktas tas, kad šiuolaikinė Lietuva tokio paminklo turėtų nebesaugoti“, – sakė S. Kairys.
Antradienio rytą neseniai suburta nepriklausomų ekspertų vertinimo taryba (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, NKPVT) svarstė kultūros ministro S. Kairio bei Vilniaus miesto savivaldybės prašymus, kuriuose buvo prašoma išbraukti rašytojo paminklą iš Kultūros vertybių registro.
Naujai suburtai tarybai vadovaujantis istorikas ir muziejininkas Ramūnas Kondratas prieš pradėdamas posėdį pabrėžė, kad šiandien susirinkusi komisija „neatliks meninio vertinimo, tik spręs, ar panaikinti teisinę apsaugą. „Nesprendžiame, menas tai ar ne. Sprendžiame būti ar nebūti teisinei apsaugai“, – sakė jis.
Ragino neskubėti
Buvęs Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kalbėdamas minėtame posėdyje tikino dalyvavęs ne vienoje panašioje diskusijoje – ir kaip literatūros mokslininkas, ir kaip ministras.
„Noriu atkreipti dėmesį į aspektą – liepos mėnesį teisės akto formuluotėje išplėstas punktas: „nevertinami tokie objektai, kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra „už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų partijos ar SSRS komunistų partijos vadovų, narių ar kitų asmenų atvaizdai“. Kodėl skubiai svarstant P. Cvirkos klausimą buvo padarytas (pakeitimas – aut. past.) – kas tie „kiti asmenys“? Sąvoka be galo miglota. Kultūros ministerijos pozicija iki šiol buvo tokia, kad paveldosaugos tyrimai ir išvados priimamos nepriklausomų ekspertų, dabar formuojama kitokia pozicija. Vertinimų pateikta įvairių – savo nuomonę išsakė Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga pripažindami, kad tai yra tam tikro sudėtingo laikotarpio erdvė, kurią reikia išsaugoti kaip visumą. Turime paveldo erdvę, klausimas – kaip ją traktuoti? Kyla didelis nerimas – esate verčiami padaryti vienaprasmį sprendimą, remiantis politiniu diktatu „iš viršaus“. Turite pagalvoti ir apie ateitį, ministro forma išplečiama, kokius paminklus pagal šią normą bus norima nugriauti – Juliaus Janonio Biržuose? Sąvoka „kiti asmenys“ galima plačiai interpretuoti“, – ragino gerai apmąstyti sprendimą M. Kvietkauskas.
„Kiti asmenys – tie, kurie kolaboravo“, – patikslino R. Kondratas.
Vilniaus savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad jie pasitikintys vertinimo komisija, jos kompetencija. „Liūdna, kad buvęs ministras gąsdina, į politines diskusijas nesivelsiu – tai nekultūringa, reikalinga ori diskusija. Savivaldybė yra išsakiusi nuomonę, nedelsiant svarstysime dėl paminklo nukėlimo į kitą vietą – vykdome diskusijas su Nacionaliniu muziejumi, kad būtų galima eksponuoti, tinkamai aprašant. Perkėlimui esame pasiruošę. Kalbant apie vietą – sovietinių laikų stabams prabėgus 31 metams po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atstatymo – ne vieta.“
„Kviečiu nepriklausomai spręsti, o ne gąsdinu“, – oponavo M. Kvietkauskas.
Lietuvos archeologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė Ilona Vaškevičiūtė pastebėjo, kad prie paminklo pritvirtinus lentelę su istorinių faktų užrašu rašytojas atrodytų taip, tarsi būtų prikaltas prie gėdos stulpo. „Nežinau, ar tikrai taip turėtų būti, paminklo vieta – muziejuje“, – sakė ji.
P. Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas posėdyje dalyvauti negalėjo, bet atsiuntė laišką, anot jo, skveras ir paminklas neturi būti skaidomi.
P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
Paminklui statusas nuimtas, nukėlimą žada rugsėjo viduryje
Po ilgų diskusijų NKPVT galiausiai išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.
KPD vadovas informavo, kad už paminklo teisinės apsaugos panaikinimą balsavo penki vertinimo tarybos nariai, du – prieš (anksčiau buvo skelbta, kad balsavo trys už ir du prieš, ši informacija vėliau patikslinta).
V. Benkunskas sužinojęs naujieną pasveikino sprendimą. Vicemero teigimu, nelikus teisinės apsaugos, paminklas turėtų būti nukeltas rugsėjo viduryje, jį planuojama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui
„Labai sveikiname ilgai lauktą, ir, turbūt, pavėluotą NKPVT sprendimą, labai džiaugiamės ir jį palaikome. Artimiausiu metu organizuosime tolimesnius veiksmus – rugsėjį ketiname pristatyti tarybai rezoliuciją dėl paties paminklo perkėlimo į kitą vietą“, – BNS sakė jis.
„Jokių formalių tarybos sprendimų, kur klausimas būtų sprendžiamas iš principo, tikrai nereikia. Bet norėdami išlaikyti orų veikimą ir viešumą, tikrai tokią rezoliuciją registruosime“, – pridūrė vicemeras.
V. Benkunskas priminė, kad šiuo metu savivaldybė diskutuoja su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl nuo Žaliojo tilto nukeltų sovietinių skulptūrų perdavimo, todėl, anot jo, „šiame kontekste, matyt, labai tiktų ir šio paminklo perdavimas muziejui“.
Skverą planuojama saugoti
Sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į registrą įtraukti patį P. Cvirkos skverą, kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.
Anot V. Bezaro, nors ekspertai buvo linkę pritarti, jog P. Cvirkos skverui būtų suteikta iki šiol neturėta teisinė apsauga, galutinis sprendimas dėl skvero įtraukimo į vertybių registrą suteikimo atidėtas savaitei – diskutuojant dėl vertingųjų savybių, daugiausiai dvejonių sulaukė želdynų klausimas.
„Taryba nusprendė, kad reikalingos tam tikros pataisos dėl vertingųjų savybių įvertinimo, kad skveras nebūtų stagnacijos formoje, nes jį reikės rekonstruoti. Bet bendri principai – skveras visa savo apimtimi tampa saugomu regioniniu lygmeniu, t.y. ne vietiniu, o aukštesniu. Vertingosios savybės yra jo planavimas, reljefas ir tam tikri želdiniai. Bet būtent aprašant želdinius padaryta klaidų, taip pat dėl takų sistemos. Tai turi ištaisyti, po savaitės posėdis vyks toliau“, – pasakojo V. Bezaras.