Aplankyti „Saulės akmenį“

Virtualiame ture po LNDM Palangos gintaro muziejų nesi paliktas vienas – lydi gido pasakojimas, kuriame gausu įdomių faktų. Pirmoje turo dalyje galima atidžiai apžiūrėti grafų Tiškevičių rūmų menes, pasigrožėti išlikusiomis autentiškomis detalėmis, meno kūriniais, susipažinti su rūmuose gyvenusiomis ar viešėjusiomis asmenybėmis.

Virtualiame ture po LNDM Palangos gintaro muziejų

Antrojoje turo dalyje – viskas apie gintarą. „Vaikščiojant“ po salę gidas pasakoja apie lietuviškojo aukso kilmę, rūšis, formavimosi procesus, taip pat gintaro panaudojimą nuo pat seniausių laikų iki mūsų dienų. Smulkiau supažindina su žymesniais ir gamtos, ir žmogaus sukurtais eksponatais.

Muziejaus saugomuose retuose gintaro inkliuzuose sustingę prieš 50 milijonų metų gyvavę augalai ir gyvūnai, gintaro meistrų talentą atskleidžia archeologiniai radiniai iš pajūrio teritorijų ir šiuolaikinių menininkų kūrybos pavyzdžiai. Ir, žinoma, visuomet smalsu apžiūrėti iš arčiau žymųjį „Saulės akmenį“ – 3,524 kg sveriantį įspūdingą gintaro luitą.
Virtualų turą rasite ČIA.

Vilniaus paveikslų galerijoje – žymusis paveikslas „Pjovėja“

Ir kiti LNDM padaliniai ne ką mažiau pasikaustę. Į virtualų turą kviečia Vilniaus paveikslų galerija.

Pagrindinė galerijos ekspozicija chronologine seka supažindina su Lietuvos daile nuo XVI a. iki XIX a. pabaigos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meną reprezentuoja portretai, tapyti vietinių ir iš svetur atvykusių meistrų.

Vilniaus paveikslų galerijoje – žymusis paveikslas „Pjovėja“

Plačiai galerijoje pristatoma Vilniaus meno mokyklos (1793–1832 m. Vilniaus universitete veikusių dailės katedrų) profesorių ir auklėtinių kūryba. Ne mažiau išsami XIX a. II pusės dailininkų, po Vilniaus universiteto uždarymo dailės mokslų siekusių Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos dailės mokyklose, kūrinių ekspozicija.

Galerijoje galima išvysti žymiuosius Kanuto Rusecko kūrinius „Pjovėja“ ir „Lietuvaitė su verbomis“. Apie šiuos ir daugelį kitų eksponatų ČIA.

Virtualus turas Nacionalinėje dailės galerijoje

Pagilinti žinias apie XX–XXI a. Lietuvos dailę galima virtualiai apsilankius Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG).

Virtualiame ture gidas pasakoja apie galerijos pastatą, jo architektūrą, vedžioja po erdvias ir šviesias sales, kur eksponuojami žymūs Lietuvos autorių kūriniai, pradedant XIX–XX amžių sandūra ir užbaigiant jau šių dienų pavyzdžiais.

Virtualus turas Nacionalinėje dailės galerijoje

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ferdinando Ruščico, Viktoro Vizgirdos ir daugelio kitų žymių amžiaus pradžios ir tarpukario novatoriškų, vakarietiškų, dažnai maištingų meninių pažiūrų asmenybių darbus, eksponuojamus pirmosiose salėse, keičia karo ir pokario, okupacinių režimų žiaurią ir slogią atmosferą atskleidžiantys propagandiniai dailės kūriniai ir kiti artefaktai.

Vincas Kisarauskas, Teresė Marija Rožanskaitė, Kazė Zimblytė, Valentinas Antanavičius, Antanas Sutkus, Algimantas Švėgžda, Deimantas Narkevičius, – tai tik kelios pavardės iš didžiulio būrio talentingų kūrėjų, kurių darbai eksponuojami galerijoje. Juos pamatyti galima ČIA.

Solidi V. Kasiulio darbų kolekcija

Vytauto Kasiulio dailės muziejus taip pat pasiekiamas virtualiai. Turo pradžioje gidė nupasakoja muziejaus pastato istoriją, architektūrą, čia veikusias įstaigas, V. Kasiulio vardo muziejaus įsteigimo priežastis, o tada įveda į ryškų, permainingą ir spalvingą žymaus dailininko meninį pasaulį, kuriame svarbią vietą užėmė, be abejo, Paryžius.

Vytauto Kasiulio dailės muziejus taip pat pasiekiamas virtualiai.

Šiame mieste išryškėjo dabar daugeliui atpažįstamas V. Kasiulio braižas. Solidžią kolekciją, eksponuojamą muziejaus salėse galima pamatyti ČIA.

Mažieji pasauliai

Nuo lapkričio 25 dienos duris atveria Klaipėdos lėlių teatro edukacinio centro paroda „Mažieji pasauliai“, nukelsianti į neeilinę ekspediciją po lėlišką, sumažintą, dar neatrastą ir nepatirtą miniatiūrų pasaulį.

Klaipėdos lėlių teatro edukacinio centro paroda „Mažieji pasauliai“

Parodoje bus galimybė pamatyti lietuvių lėlinės animacijos filmo „Matilda ir atsarginė galva“ (rež. Ignas Meilunas) lėles, scenas, kadruotes ir kitus svarbius elementus. Ko gero, ne vieną maloniai nustebins Gretos Alice sukurtos iliustracijos, Indrės Ercmonaitės mini galerijos, Annos Braginos sukurtas pasaulis ant banginio nugaros, Elenos Selenos erdvinės iliustracijos, nuotykių kupini Karolio Liekio ir kūrybiški Šilutės meno mokyklos dailės skyriaus mokinių pasaulėliai. Virtualus turas ČIA.

Galerija „Arka“ kviečia aplankyti naujausią parodą „Baltoji buveinė. Trys dekados“ saugiai namuose. Ši paroda nėra tradicinė retrospektyva, o veikiau galeriją, kaip nuolat kintantį ir įvairiomis meno formomis besiskleidžiantį mikroorganizmą pristatanti (at)kuriamoji bei archyvinė-dokumentinė refleksija.

Paroda „Baltoji buveinė. Trys dekados“, galerija „Arka“

Archyvinė-dokumentinė medžiaga fragmentiškai primena tiek „Arkos“ raidos istoriją, tiek 9-ojo dešimtmečio Vilniaus meno scenos įvykius ir jų veikėjų ryšius. Pasižvalgyti galima ČIA.
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)