Pjesė aktuali šiandienai

Pasak režisieriaus J. Vaitkaus, T. Manno pjesėje „Fjorenca“ užkoduotos idėjos aktualios ir šiandienos Lietuvai: „Ši pjesė yra apie liberalizmo krizę, kuri beatodairiškai sunaikina tikrąsias vertybes. Prisidengiame žinojimo kauke, aukščiau visko iškeliame išsilavinimo būtinumą, tačiau visa tai bergždžias reikalas, jei negauname atgaivos dvasiai ir nesuvokiame, kad žmogus – ne gyvulys ar daržovė, o paslaptis. Nebėra ribos, kuri nubrėžtų aiškią liniją tarp malonumų patenkinimo ir dvasinės pilnatvės. Su tuo galiu kovoti tik teatro kalba. Tai mano vienintelis ginklas.“

Pjesės veiksmas vyksta XV a. pabaigos (1492 m.) Florencijoje, Medičių viloje. Pagrindiniai dramos herojai – Florencijos valdovas, aistringas meno kūrinių kolekcionierius, menininkų globėjas Lorencas de Medičis (Lorencas Nuostabusis) bei vienuolis Džirolamas Savonarola. Svarbus vaidmuo tenka ir vienintelei dramos herojei – Lorenco meilužei Fjorei. Kažkada atstūmusi Džirolamą, o vėliau tapusi Lorenco mylimąja, Fjorė yra nesutaikomo šių dviejų antagonistų konflikto priežastis. Simboline prasme Fjorė – tai Florencijos miestas, persunktas grožio, puikybės ir ištvirkimo. Jos pasirinkimas tarp Medičio ir Savonarolos reikštų ir Florencijos pasirinkimą to, kas ją valdys…

„Fjorenca“ – vienintelė užbaigta T. Manno pjesė (1906 m.). Retai statoma teatro scenose, Lietuvoje ji taip pat nebuvo anksčiau rodyta. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkė Renata Valčik, režisieriui J. Vaitkui asistavo aktorius ir režisierius Ainis Storpirštis, muzikinį apipavidalinimo autorius – kompozitorius Algirdas Martinaitis, už šį darbą apdovanotas Kauno teatralams teikiama „Fortūnos“ statulėle.

Lorenco vaidmenyje – aktorius Liubomiras Laucevičius, Džirolamo Savonarolos – Vaidas Maršalka ir Egidijus Stancikas, Fjorę įkūnija aktorės Martyna Gedvilaitė ir Ugnė Žirgulė. Taip pat spektaklyje vaidina Agnieška Ravdo, Ridas Žirgulis, Sigitas Šidlauskas, Marius Meilūnas, Tomas Erbrėderis, Edgaras Žemaitis, Saulius Čiučelis, Valerijus Kazlauskas, Gintautas Bejeris, Andrius Mockus, Artūras Sužiedėlis ir Rokas Lažaunykas.

Komedija su krepšinio deriniais

Antrąjį gastrolių vakarą laukia visai kitokio žanro režisieriaus, muzikanto, atlikėjo V. Bareikio režisuotas spektaklis, dviejų veiksmų komedija „Žalgirės“ pagal Gabrielės Labanauskaitės-Dienos pjesę.

„Žalgirės“ – moterų mėgėjų krepšinio komanda, kurios nares vienija bendras tikslas – sudalyvauti mėgėjų krepšinio čempionate. Krepšinio aikštele tapusioje scenoje žaidėjos ne tik gainioja kamuolį, tobulina krepšinio techniką, bet pakeliui į išsvajotą Aliaską susiduria su savo trūkumais, kompleksais, problemomis...

„Norisi kalbėti apie svajonę ir tikslus, kurie mus veda į priekį. Čia yra moterų mėgėjų krepšinio komanda, kuri gyvena gan pilką gyvenimą ir staiga jų kelyje pasimato kelrodė žvaigždė – čempionatas Aliaskoje. Aliaska yra tai, kas svarbu kiekvienam žmogui. Svarbi ne tik pergalė čempionate, bet pergalė prieš save,“ – spektaklį pristato V. Bareikis.

Spektaklis "Žalgirės"

Lengvoje, energingoje komedijoje nevengiama ironijos, nukreiptos ne tik į moterų krepšinį, bet ir į nepatogias, sudėtingas, aktualias mūsų sociumo problemas – seksualinių mažumų poziciją ir lyčių lygybę.

„Žalgirės“ – tai komedija rimtomis temomis. Lengvai įkandamo siužeto ir visuomenėje atpažįstamų tipažų apsuptyje, vengtinos temos pateikiamos lengvai, nemoralizuojant ir nedramatizuojant.

Scenografijos dailininkas – Ugis Bėrzinis (Latvija), kostiumų dailininkė – Aistė Radzevičiūtė, muzikos autorė – Jurga Šeduikytė, vaizdo menininkas – Vytenis Kriščiūnas.

„Žalgirių“ branduolys – Daiva Rudokaitė, Elzė Gudavičiūtė, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Inga Mikutavičiūtė, Aistė Zabotkaitė, Goda Petkutė, Giedrė Žaliauskaitė. J. Šeduikytės ir G. Labanauskaitės kūrybos dainas atlieka aktorė Neringa Nekrašiūtė, sporto komentatorius ir kitus jiems patikėtus personažus įkūnija Saulius Čiučelis ir Gintautas Bejeris. Sporto ministro amplua pasirodo aktorius Egidijus Stancikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją