Lietuva šiandien save tvirtai laiko jūrine valstybe. Tačiau mūsų santykis su jūra banguojantis – viduramžiais turėjusi ruoželį ties Palanga, tik XX a. pradžioje Lietuva oficialiai atgavo Klaipėdos kraštą. O su juo ir Prūsijos karalystės laikotarpiu statytus švyturius. Neilgai trukus daugelis šių senųjų švyturių buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu, o pokariu statytieji Lietuvai oficialiai perduoti tik praėjus keletui metų po kovo 11-osios. Šiuo metu turime vos kelis veikiančius jūrinius švyturius. Nepaisant to, kad vienas iš neišlikusių švyturių – Klaipėdos Šiaurinio molo Baltasis švyturys – buvo pavaizduotas ir ant 200 litų banknoto, per pastaruosius 30 metų nespėjome suformuoti savos švyturių kultūros, įdiegti noro saugoti nykstantį inžinerinį paveldą. Visa tai pasiryžęs pakeisti renginių ciklo „Laisvės švyturių naktis“ idėjos autorius ir organizatorius Tomas Jačionis su savo pagalbininkų komanda. O vienas didžiausių ir ambicingiausių šio ciklo renginių „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ prasidės jau šį penktadienį, rugpjūčio 16 dieną.
Tamsos planus 22 valandą sujauks kol kas didžiausias renginio istorijoje švyturių su Frenelio lęšiais įžiebimas. Sužibs Klaipėdos uosto Pietinio molo, Ventės rago ir Nidos senieji Frenelio lęšių švyturių žibintai, Šturmuose Česlovas Žemaitis įkurs ugnies švyturį, o Klaipėdos uosto švyturys pirmą kartą pasipuoš ypatingais, krantus sujungiančiais spinduliais.
Lietuviška švyturiada prasidėjusi Nidoje
Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorius ir inžinierius, švyturių entuziastas T. Jačionis nesusitaiko su mintimi, kad senosios inžinerinės technologijos tapo per sudėtingos ir negrįžtamai prarandamos. Inžinieriaus manymu, esame kovoje su laiku, siekiant išsaugoti vertingiausius inžinerinio paveldo objektus ir žinias, kurias šių sričių profesionalai išsineša amžiams. Noras palenktyniauti su laiku vyrą įtraukė taip, kad Tomas su komanda pradėjo restauruoti žibintus, už asmenines lėšas organizuoti archeologinius kasinėjimus, inicijuoti išlikusių švyturių įtraukimą į kultūros vertybių sąrašus, kovoti su verslo siekiais švyturius privatizuoti ir dar spėja organizuoti švyturius populiarinančius renginius, tarp kurių būta ir solidarumo su Ukraina akcijos.
Pasak renginių „Laisvės švyturių naktis“ organizatoriaus, viskas prasidėjo Nidoje, kuomet iš vietos gyventojų sužinojęs, kad dešimtmečius besisukęs švyturio spindulys buvo išjungtas, ėmėsi ieškoti sprendimų, pristatydamas savo siūlymus valstybinėms institucijoms. T. Jačionis surado būdą kaip vėl sugrąžinti šviesiausią Neringos miesto vizitinę kortelę – besisukantį Nidos švyturio Frenelio lęšio spindulį. Inžinieriumi patikėjo ir leido iš naujo įžiebti autentišką Nidos žibintą Vasario 16-osios proga. Vėliau sekė užgesusių Ventės rago ir Pervalkos švyturių žibintų konstravimas, elektros įvedimas, įžiebimas, taip pat Klaipėdos Šiaurinio molo Baltojo švyturio instaliacija, o šį penktadienį pagrindinis veiksmas vyks ant Pietinio molo Klaipėdoje, kur bus prisimenamas istorijos paraštėse likęs, paslaptingas ir mažai kam žinomas čia stovėjęs uostamiesčio švyturys.
Konferencijoje spręsis švyturių likimai
Renginio „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ metu vyks inžinerinio paveldo išsaugojimo aktualijoms skirta konferencija. Rugpjūčio 16 d., Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre nuo 14 val. pranešėjai apžvelgs Lietuvos švyturių istoriją, dalinsis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susprogdinto senojo Nidos švyturio „Raudonojo Kristupo“ paieškų, kurios prasidėjo rugpjūčio 12 d. rezultatais, pasakos apie pajūryje nuskendusius laivus, jų sirenas ir rūko ragus, taip pat muzikos ir inžinerijos sąsajas, kurias konferencijos metu bus galima išgirsti gyvai. 18 val. prasidės diskusija, kurioje laukiama bendruomenių ir valstybinių institucijų atstovų, kapitonų, švyturių savininkų ir visų kuriems rūpi inžinerinis Lietuvos paveldas. Konferencijos apvalaus stalo diskusijos metu bus ieškoma sprendimų šiuo metu kapitaliai remontuojamo Klaipėdos uosto švyturio atvėrimui visuomenei. Taip pas bus tiriamos galimybės atstatyti vieną iš jūrinės valstybės simbolių – Baltąjį švyturį ant Šiaurinio molo. Šiemet tam yra puiki proga – kaip tik sukanka 140 metų nuo Baltojo švyturio įžiebimo. Diskusijos metu taip pat bus svarstoma aktuali Uostadvario švyturio lankymo suvaržymų tema. Diskusijos dalyviai dalinsis ir gerąja inžinerinio paveldo įveiklinimo praktika. Organizatoriai tikisi, kad susitikimas taps svarbiu postūmiu sprendžiant ne vieno Lietuvos švyturio likimą.
Pietinio molo atidarymas ir vieno paslaptingiausių Lietuvos švyturių atminimas
Turime itin mažą jūros krantą, su vos keletu jūrinių švyturių. Pagrindinio mūsų jūrinės valstybės uosto švyturio Klaipėdoje mums yra tikrai per maža. Nenuostabu, kad istoriškai švyturiais vadiname ir uosto vartų navigacinius šviesos ženklus. Vartus į uostamiestį saugo du molai – Šiaurinis, į kurį patenkama iš Klaipėdos Melnragės dalies ir Pietinis, kuris driekiasi nuo Lietuvos jūros muziejaus Smiltynėje. Ant Šiaurinio molo stovėjo dar Prūsijos karalystės laikotarpiu, XIX a. statytas Baltasis švyturys, o apie tarpukariu pastatytą Pietinio molo švyturį žinoma labai mažai. Visus šiuos tris švyturius Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susprogdino besitraukdama Vokietijos kariuomenė.
Pokariu buvo atstatytas tik pagrindinis Klaipėdos uosto švyturys. Renginio „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ metu bus prisiminti visi trys Klaipėdos uosto švyturiai: konferencijoje bus svarstomos Baltojo švyturio atstatymo galimybės, specialiu proginio spindulio įžiebimu paminėta pagrindinio Klaipėdos švyturio kapitalinio remonto darbų pabaiga, o didžiausias dėmesys teks Pietiniam molui. „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ sutaps su Pietinio molo atidarymu po rekonstrukcijos. Būtent ant šio molo lauks paslaptingojo Pietinio molo švyturio atminties spindulio instaliacija.
Renginio organizatorius T. Jačionis kviečia originalioje instaliacijoje dalyvauti visus – nuo 20 val., Smiltynėje, Lietuvos jūrų muziejaus senųjų žvejybos laivų aikštelėje svečius pasitiks ir gera nuotaika įkraus jau ne vieną švyturį įžiebusi grupė „Los Secretos De Pablo“. Iš čia dalyviai su 200 žvakių liepsnos žibintų, kilometrine ritmo ir šviesos eisena pajudės iki Pietinio molo, kuriame drauge sukurs ir įžiebs Pietinio molo švyturio atminties spindulį.
Čia dalyviai išvys ir dabartinio, baigiamo remontuoti Klaipėdos uosto švyturio įžiebimą, kurio proginis spindulys sujungs krantus. Muzika rūpinsis pianisto Dariaus Mažinto ir solistės Agnės Sabulytės duetas, kuris savo improvizacijoms pasitelks bangomūšos garsus ir lietuvių liaudies dainų motyvus, užvaldančius net laivus. Galima įsivaizduoti kokiu įspūdingu šviesų reginiu galės mėgautis į Smiltynę persikėlę ir sutemų sulaukę „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ dalyviai. Tačiau tuo renginys nesibaigs – ištvermingiausių lauks naktinis fotožygis „Tamsios šviesos paslaptys“, kurio metu fotografė Renata Kilinskaitė visus norinčiuosius supažindins su Kuršių nerijos istorija ir „šviesos fotografijos“ technika.
Švyturiai – ir šviesos, ir laisvės simbolis
„Laisvės švyturių nakties“ pavadinime žodis laisvė atsirado neatsitiktinai. Kaip pasakojo T. Jačionis, pirmasis „Laisvės švyturių naktis“ renginys vyko minint 30-ąsias švyturių atgavimo iš sovietų kontrolės metines. Net ir po nepriklausomybės paskelbimo švyturiai dar keletą metų nebuvo oficialiai perduoti Lietuvai, tad savo laisvės jiems teko palūkėti. Lietuviška švyturiada prasidėjo Nidoje įžiebiant autentišką Frenelio lęšių žibintą. Nidos švyturio senojo žibinto įžiebimas įvyko 2022 m., pasirenkant simbolinę vasario 16-os dieną. Nustebus, kad prie švyturio žmonės noriai rinkosi ir lietui pliaupiant ir šaltam vėjui pučiant, kitas susijęs renginys vyko Ventės rage kovo 11-ą. Tąkart Ventės rago švyturio lempinėje nebuvo nei elektros, nei kokio nors žibinto, tad čia buvo įkurdintas ir puikiai pritapo restauruotas Frenelio lęšių žibintas.
Įžiebiant autentiškus Frenelio lęšių žibintus Lietuvoje, galbūt unikaliai visame pasaulyje, švyturiai tapo ne tik inžineriniais statiniais ar kraštovaizdžio puošmenomis, bet ir laisvės simboliais. Kaip taikliai išsireiškė T. Jačionis – tai švyturiai, šviečiantys laisvę. Organizatorius prisiminė dar vieną švyturių ir laisvės sąsają, kuomet Rusijai užpuolus Ukrainą, Ventės rago švyturys trumpai švietė tuo pačiu dažniu kaip ir garsiosios Gyvačių salos Juodojoje jūroje švyturys. Abu šie švyturiai yra labai panašūs tiek savo proporcijomis, tiek siunčiamu šviesos intervalu. Švyturių ir laisvės sąsajų tarp Lietuvos ir Ukrainos yra ir daugiau. Pavyzdžiui Nidos švyturio žibinto Frenelio lęšiai buvo pagaminti Iziumo mieste esančioje gamykloje. Charkivo srityje esantis miestas Rusijos karo su Ukraina metu buvo okupuotas, o jame buvusi optinių prietaisų gamykla sunaikinta.
Šviesa, kurios ateities kartos nesupras
Tiek Klaipėdos miesto, tiek Neringos savivaldybės 2024 m. paskelbė Švyturių metais. Pasak „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ organizatoriaus T. Jačionio, dažnas nežino šio minėjimo konteksto. Ir tai nenuostabu, nes informacijos apie senuosius pajūrio švyturius viešojoje erdvėje nėra gausu. Švyturių metai paskelbti dėl dviejų sukakčių – Klaipėda šiemet mini 140 metų nuo Baltojo švyturio įžiebimo, o Nida švenčia 150-ąsias senojo švyturio įžiebimo metines. Deja, šių abiejų švyturių nebėra – jie buvo susprogdinti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Tačiau T. Jačionis Klaipėdoje pasiūlė keliaujančio Baltojo švyturio idėją. Baltojo švyturio populiarumą Klaipėdos uosto šiauriniame mole išduoda istorija ir išlikusios fotografijos, atvirukai, pinigų banknotai. Kad ir kruopščiausiai atstatytas Baltasis švyturys tebus tik precizinė jo kopija. Inžinierius siūlo keliaujančio Baltojo švyturio atstatymo sprendimą – leisti ir kitų miestų, šalių smalsuoliams nusifotografuoti prie keliaujančio „baltuko“. Švyturio konstrukcija ir autentiški matmenys leidžia jį išrinkti ir pervežti. O jame sumontavus Ukrainoje pagamintą, kariaujančios už savo laisvę šalies žibintą, realiu laisvės ir demokratijos spinduliu šviečiantis švyturys iš kelionių, galbūt, grįžtų gerokai vertingesnis, nei susprogdintas originalas.
Nidoje šiomis dienomis kaip tik vyksta senojo švyturio, vadinamojo „Raudonojo Kristupo“ pamatų vietos paieškos darbai. Šiandieniniai Lietuvos švyturiai, tokie kaip Klaipėdos uosto ir Nidos yra pastatyti pokariu. Vieninteliai išlikę – Ventės rago, Pervalkos ir Uostadvario švyturys. Tačiau net ir šeštajame dešimtmetyje pastatyti švyturiai turi daug vertingųjų elementų. Vienas jų – tikro optinio stiklo Frenelio lęšis su autentiška kaitrine lempa, leidžiantis skleisti šiltą, pilno spektro šviesą. Frenelio lęšį dar 1822 m. išrado prancūzų fizikas Ogiustenas Žanas Frenelis. Pastaruoju metu Lietuvoje senieji šio tipo žibintai buvo išjungti ir pakeisti šiuolaikiškais, mirksinčiais šviesos diodais. Išjungtas net vienintelis toks Lietuvoje, besisukantis Nidos švyturio spindulys. Šviesos diodus eksploatuoti daug paprasčiau, tačiau pasak T. Jačionio, tokiu būdu dingsta autentiškumas, šilta šviesa ir visa švyturio romantika. Nors senuosius Frenelio lęšius naudoti brangu ir sudėtinga, tačiau švyturiai išsaugo savo autentišką žavesį, netapdami „euroremonto“ aukomis – mirksinčiais, į reklamines iškabas panašiais bokštais. „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ komandos pastangomis, Frenelio lęšiai sistemingai restauruojami ir grąžinami į švyturius – jie iš naujo sužibo Nidoje, Ventės rage, Pervalkos švyturyje, o rugpjūčio 16 dienos vakarą sužibs ir ant Klaipėdos Pietinio molo čia stovėjusio švyturio atminimui skirtoje instaliacijoje.
Švyturiai, jaukiantys tamsos planus
Dažnas į švyturius žvelgia dieną ir grožisi jų grakščiomis formomis bei spalvomis, trokšta iš jų pasižvalgyti po apylinkes. Menininkai taip pat dažniausiai švyturius tapo apšviestus saulės spindulių. Tačiau T. Jačionis nori tokį požiūrį į švyturius pakeisti. Pasak „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ organizatoriaus, švyturys pirmiausia yra inžinerinis statinys, kurio pagrindinė funkcija – šviesti naktį ir užtikrinti laivybos saugumą. Kai visas pasaulis mini pasaulinę švyturių dieną, T. Jačionis siūlo į švyturius žiūrėti naktį, kai jie iš tiesų yra matomi kaip švyturiai. Todėl tik sutemus švyturys tampa savimi, savo spinduliu gelbėdamas žmonių gyvybes jūroje ir mariose. Pasak T. Jačionio, švyturio šviesai reikia tamsos – iš čia ir renginio pavadinimas „Laisvės švyturių naktis“. Švyturių tyrėjas siekia atkreipti visuomenės dėmesį į tikrąsias švyturio vertybes – ne apžvalgos aikštelę, o tikrą šviesą, spindulius ir sudėtingus išradimus, tokius kaip Frenelio lęšių optinė sistema. Tuo renginių ciklas „Laisvės švyturių naktis“ ir skiriasi nuo kitų – organizatoriai kviečia švyturiais grožėtis ne dieną, o būtent nakties metu.
Misija: surasti „Raudonąjį Kristupą“
Renginio „Laisvės švyturių naktis. Klaipėda“ dalyvius, norinčius pratęsti savaitgalį pajūryje, organizatoriai kviečia į Nidą. Rugpjūčio 17 d. čia vyks renginys „Laisvės švyturių naktis. Nida“, kurio metu bus pristatyti Nidos senojo švyturio „Raudonojo Kristupo“ autentiškos buvimo vietos archeologinių žvalgymų rezultatai ir radinių ekspozicija. Visi susidomėję laukiami nuo 19 val. Neringos savivaldybės posėdžių salėje. Nuo 20 val. greta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro pastato „Agila“ vyks grupės „Los Secretos De Pablo“ koncertas, po kurio vyks tradicinė tolimų šalių muzikos ritmų lydima žvakių liepsnos žibintų eisena link Nidos švyturio ant Urbo kalno. Čia nuo 22 val. vyks Nidos švyturio Frenelio lęšio ir senojo Nidos švyturio atminties spindulio įžiebimas, archeologinių žvalgymų vietos pristatymas.
Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Partneris – Lietuvos jūrų muziejus.
