Ji skirta archeologei Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją bei kultūros puoselėjimo veiklą.
Dėl koronaviruso grėsmės ir karantino premijos įteikimo ceremonija vyks virtualioje erdvėje, pranešė Neringos savivaldybė.
Pažymint mokslininkės darbų svarbą Kuršių nerijai, jai bus įteikta ir premiją lydinti skulptoriaus Vytauto Baransko sukurta žalvarinė plaketė su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais, ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.
Mokslininkės kandidatūrą Neringos savivaldybės įsteigtai premijai gauti pateikė Lietuvos nacionalinis muziejus, rekomendavo Vilniaus dailės akademija. Šiai kandidatūrai pritarė Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas.
Nacionalinio muziejaus teigimu, archeologė R. Rimantienė iki šiol laikoma svarbiausia akmens amžiaus tyrinėtoja Lietuvoje. Ji yra Lietuvos akmens amžiaus tyrinėjimų mokyklos kūrėja, dvylikos monografijų autorė.
„Didelėmis šios mokslininkės pastangomis Lietuva yra vienintelė Rytų Europoje, iki šių dienų išsaugojusi nepakitusius akmens amžiaus radinius. Nemaža jų bei vėliau rastų radinių dalis sudaro Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos proistorės akmens amžiaus ekspozicijos pagrindą“, – teigiama pranešime.
Vieni svarbiausių mokslininkės tyrinėtų ir etaloniniais tapusių paminklų yra visos Europos mastu reikšminga Nidos senovės gyvenvietė ir Šventosios akmens amžiaus gyvenviečių kompleksas.
Žymiai Lietuvos archeologei pernai spalio 25-ąją sukako 100 metų.
Kasmetinė M. L. Rėzos premija skiriama už Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijos populiarinimą, M. L. Rėzos vardo garsinimą. Jos dydis – 2000 eurų.
Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, 1776 metų sausio 9 dieną gimęs Martynas Liudvikas Rėza laikomas vienu iškiliausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku, jo vardo premija už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą kasmet skiriama vienam asmeniui.