Apie architekto V. Landsbergio-Žemkalnio (1893-1993) darbus pasakoja istorikas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas Alvydas Surblys.
Italijos dvelksmas Kaune
Pasak istoriko A. Surblio, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis buvo vienas produktyviausių Laikinosios sostinės architektų, Kaune palikęs savitus Italijos architektūros mokyklos pėdsakus. Jau pats pirmas 1926 m. Kaune pagal jo projektą pastatytas pusbrolio Juozo Landsbergio namas (dabar V. Putvinskio g. 14) skelbė gabų Romos architektūros mokyklos principų pritaikymą Kauno modernizmo architektūrai.
Istorikas atkreipė dėmesį, kad iš italų architektūros V. Landsbergis-Žemkalnis pritaikė į pastato šoną patrauktą įėjimą. Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose tokį sprendimą jis papildė rangovo Salomono Gudinskio pagamintu granitiniu rutuliu, kuris tapo ryškiu šio pastato akcentu.
„Italų architektūros įtaka ypač ryški Italijos renesanso laikotarpį primenančioje viloje, statytoje Vatikano nunciatūrai. Keli V. Landsbergio-Žemkalnio projektuoti namai išsiskiria „banguotais“ langais, būdingais tik šiam architektui“, – sakė istorikas. Beje, visiems jo projektuotiems namams Kaune būdingas išskirtinis dėmesys detalėms, pabrėžiančioms jų funkcionalumą bei derėjimą su aplinka.
V. Landsbergis-Žemkalnis sukūrė Kaunui bene daugiausiai tiek individualių, tiek visuomeninės paskirties pastatų. Architekto pastatai stovi įvairiose Kauno vietose: Žaliakalnyje, K. Donelaičio, Maironio, V. Putvinskio gatvėse, Laisvės alėjoje, Vytauto prospekte ir kitur.
Miesto veidą formavo šie visuomeninės paskirties pastatai: Apskrities savivaldybės, Kūno kultūros, „Pienocentro“, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Tyrimų laboratorija, Vatikano diplomatinė atstovybė, pertvarkyta į Vaikų ligoninę; VDU akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinika bei kiti.
„Pienocentro“ ir Prekybos rūmus įvertino apdovanojimais
Reikšmingiausi architekto V. Landsbergio-Žemkalnio kūryboje – visuomeninės paskirties pastatai. Istorikas A. Surblys išskyrė penkis reikšmingiausius. Verta pažymėti, kad du pastatai buvo įvertinti svarbiais apdovanojimais.
Anot pašnekovo, modernus sėkmingai visoje Lietuvoje veikusios „Pienocentro“ bendrovės administracinis pastatas yra vienas ryškiausių modernizmo architektūros pavyzdžių Laikinojoje sostinėje. Pirmame aukšte buvo nuomojamos komercinės paskirties patalpos. Akį traukė didžiuliai vitrininiai langai ir vienas pagrindinių pastato akcentų, anksčiau šviečiantis ir klientus viliojantis stogelis. Pirmame aukšte buvo „Pienocentro“ bendrovės pieno baras, užkandinė (jos staliukai buvo pastato kieme) ir parduotuvė. Dalyje antro aukšto ir trečiame aukšte buvo įsikūrusi bendrovės administracija.
„Pienocentro“ pastate taip pat buvo įsikūrusi garsi Juozo Muralio kirpykla, pirmame aukšte – vyrų, antrame – moterų skyrius, ketvirto dešimtmečio viduryje prisijungus J. Muralio broliui Kazimierui ir Juozui Rubšiui ši kirpykla pavadinta „MRM“. „Pienocentro“ pastate atsiskleidė dviejų architektų bendradarbiavimas. Išskirtinį J. Muralio kirpyklos interjerą kūrė architektas Arnas Funkas. Be to, „Pienocentro“ bendrovės posėdžių salės baldai buvo projektuoti architekto Broniaus Elsbergo. „Pienocentro“ pastatas įvertintas garbės diplomu už architektūrą 1937 m. Paryžiaus parodoje.
Įvertinti ir Prekybos, pramonės bei amatų rūmai. Už šio projekto įgyvendinimą V. Landsbergis gavo ką tik šių rūmų įsteigtą apdovanojimą – „Darbo žvaigždės“ pirmo laipsnio ordiną. Pusiau kampiniame sklype suprojektuoto reprezentatyvaus visuomeninės paskirties pastato iškilmingumą pabrėžia didinga tarplangių piliastrų simetrija pagrindiniame fasade. Istorikas pažymėjo, kad visas pastatas, jo išorė ir vidaus įrengimas pasižymi funkcionalaus modernizmo derme.
Tyrimų laboratorija ir klinika – funkcionalaus modernizmo pavyzdžiai
V. Landsbergio funkcionalaus modernizmo architektūros Kaune ryškiausias pavyzdys yra Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatas. Tai vienas didžiausių arch. V. Landsbergio-Žemkalnio projektų, atliktas pagal Lietuvos Ginklavimosi valdybos užsakymą. Po pagrindiniu pastatu įrengtas rūsys, kuriame įkurtos laboratorijos, priešlėktuvinė ir priešcheminė slėptuvės bei tunelis. Įdomu, kad konstrukcijoms naudota inovatyvi to meto technologija – gelžbetonio karkasas. Pastato projektavimas ir statyba atsiėjo 1,9 mln. litų.
Vienas kruopštaus darbo pavyzdžių – VDU akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinika (dabar Lietuvos kariuomenės J. Basanavičiaus karo medicinos tarnyba). Kliniką projektavęs architektas V. Landsbergis itin atidžiai vykdė statybos techninę priežiūrą, vedė statybos darbų dienoraštį, kuriame surašė kiekvienos dienos atliktus ir neatliktus darbus, registravo visus klinikos statybos eigoje pateiktus brėžinius, darbų eiga buvo fiksuojama nuotraukose, kurių dalis dabar saugoma LLMA, V. Landsbergio fonde. Namo centrinėje dalyje, rūsyje buvo numatyta valgykla, o pirmame aukšte auditorija studentų užsiėmimams bei klinikos biblioteka, vienoje pastato pusėje buvo akių, kitoje ausų, nosies ir gerklės klinikos. Jau pastatytoje akių klinikoje dirbo, operavo V. Landsbergio žmona Ona Jablonskytė-Landsbergienė.
Pastatė pirmą Kauno daugiabutį
Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis pastatė Kaunui ir pirmą daugiaaukštį – manufaktūros urmo prekybininko Mozės Chaimsono namą (dabar Maironio g. 13). Šis septynių aukštų namas dar buvo vadinamas Kauno „dangoraižiu“. Pirmuose trijuose aukštuose buvo po du prabangius butus (kiekviename aukšte), o III a. gyveno namo savininkai. Po keturis kuklesnius butus buvo IV ir V aukštuose, o dar kuklesni tarnams – pusrūsyje ir mansardoje. Paradinėje laiptinėje išliko lifto šachta su autentiškomis durimis.
„1930 metais dar nebaigto įrengti Chaimsonų namo V a. apsigyveno dailininkas Mstislavas Dobužinskis, atsikraustęs į Kauną 1929 m. Savo bute, kuriame gyveno iki 1933 m., jis buvo atidaręs privačią meno studiją. V a. taip pat gyveno statybos rangovas Jechielis Kaplanas, kuris buvo V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotos Tyrimų laboratorijos statybos rangovas. Moterų kirpyklą ir kosmetikos kabinetą namo I a. turėjo ten pat gyvenęs Juozas Rubšys”, – sakė istorikas A. Surblys.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.