„Jau senokai norėjome teatro repertuare turėti garsaus choreografo A. Ratmanskio kurtą spektaklį. Prieš Rusijos karą Ukrainoje buvo minčių apie jo „Gulbių ežerą“, bet pasikeitus geopolitinei situacijai nusprendėme pasirinkti kitą kūrinį. Tuo metu „Arlekino milijonai“ buvo naujausias choreografo pastatymas, kurį rodė dvi žymios pasaulio trupės – Amerikos baleto teatras ir Australijos baletas. Mums „Arlekino milijonai“ irgi puikiai tiko, nes Lietuvoje šio commedia dell‘arte stiliaus veikalo scenoje nebuvo jau pusę amžiaus. Taigi netrukus pristatysime klasikinį baletą, kurio didžiuma dabartinės publikos dar nėra mačiusi, o didžiuma artistų – nėra šokusi. Visų klasikinio repertuaro gerbėjų, be jokios abejonės, laukia didelė šventė“, – teigia LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis.
Tarp JAV ir Ukrainos
Lietuvos publika choreografą A. Ratmanskį prisimena kaip 2005 m. LNOBT pristatyto Rodiono Ščedrino baleto „Ana Karenina“ pastatymo autorių. Kijeve užaugęs A. Ratmanskis Ukrainos sostinėje pradėjo savo, kaip baleto šokėjo, karjerą, vėliau ją pratęsė Danijos karališkojo baleto trupėje. Čia išryškėjo ir jo, kaip choreografo, talentas: pagarsėjęs keliais sėkmingais nepriklausomais projektais, 2000 m. Danijos karališkojo baleto scenoje jis pristatė savo kompoziciją „Turandot sapnas“, 2002 m. Švedijos karališkajame balete – „Ugnies paukštę“, o 2003 m. jau San Francisko balete – „Žvėrių karnavalą“.
2004–2008 m. A. Ratmansky dirbo Maskvos didžiojo teatro baleto meno vadovu, tačiau, norėdamas atsidėti vien choreografijai, pats šių pareigų atsisakė ir 2009 m. tapo reziduojančiuoju Amerikos baleto teatro choreografu. 2022 m. vasarį Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, A. Ratmanskis nedelsdamas nutraukė sutartį su Maskvos didžiuoju teatru, kuriame tuo metu statė spektaklį, ir sugrįžo į JAV.
Į Vilnių choreografas atvyksta kartu su žmona – ukrainiete Tatiana Ratmansky, kuri paprastai dirba asistente jo pastatymuose. Ne išimtis bus ir LNOBT. Šeimyninio dueto interpretuotas italų kompozitoriaus Riccardo Drigo baletas „Arlekino milijonai“ 2018 m. rampų šviesą pirmąkart išvydo „Metropolitan Opera“ scenoje, kurioje savo premjerą pristatė Amerikos baleto teatras. Vėliau pastatymas buvo perkeltas ir į Australijos baleto trupę.
Pagarbos duoklė pirmajam pastatymui
Statydamas „Arlekino milijonus“, A. Ratmanskis nuodugniai studijavo Harvardo universiteto bibliotekos Teatro skyriuje saugomus pirmojo šio baleto pastatymo, kurį 1900 m. sukūrė Marius Petipa, choreografijos užrašus, darytus pagal Imperatoriškosios baleto trupės artisto Vladimiro Stepanovo sukurtą sistemą. Šių ypatingų užrašų dėka nūdienos baletmeisteris siekė maksimaliai tiksliai atgaivinti M. Petipa sukurto spektaklio choreografinį piešinį.
Visgi užjūrių publiką šis „Arlekino milijonų“ pastatymas papirko ne tik istorine autentika, bet ir išskirtiniu commedia dell‘arte stilistikos vizualumu. O tai – neabejotinas pastatymo scenografijos ir kostiumų dailininko Roberto Perdziolos k1ruopštumo nuopelnas. Amerikiečių menininkas įkvėpimo taipogi sėmėsi iš 1900 m. pastatymo eskizų, kurių autoriai – scenografas Orestas Allegri bei kostiumų dailininkas Ivanas Vsevoložskis. Pasitelkus šiuolaikinius audinius, apšvietimo technologijas bei gerokai išaugusį baleto artistų meistriškumą, „Arlekino milijonų“ statytojams pavyko sukurti tokį pat, tik puošnesnį, prabangesnį ir paklūstantį nūdienos estetiniams kriterijams spektaklį.
„Arlekinados“ keliai Lietuvoje
Kompozitoriaus Riccardo Drigo baletas „Arlekinada, arba Arlekino milijonai“ iki šiol žinomas abiem pavadinimais, bet dažniausiai būna pasirenkamas kuris nors vienas iš jų. Nors dabartiniam LNOBT žiūrovui abu jie gali pasirodyti menkai girdėti, iš tiesų šio baleto pastatymų Lietuvoje būta, ir ne vieno.
Vien tarpukariu Kaune būta dviejų skirtingų „Arlekinados“ pastatymų: 1929 m. (choreografo Pavelo Petrovo) ir 1935 m. (choreografo Nikolajaus Zverevo). 1939 m. pastarojo spektaklį atnaujino lietuvių baletmeisteris Bronius Kelbauskas.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 1949 m. „Arlekinadą“ pastatė choreografas Vaclovas Germanavičius. O 1971 m. Vilniuje, dar senajame Operos ir baleto teatre, pasirodė choreografo Vytauto Grivicko statyta vienaveiksmė baleto versija, kurios pavadinime pirmą kartą mūsų kraštuose nuskambėjo būtent „Arlekino milijonai“.
Kaip šį nuostabų baletą bevadintum, šelmiškas jo siužetas visada išliks kupinas romantikos ir tradicinių commedia dell‘arte personažų, kurie čia groja pirmuoju smuiku: Arlekinas iš visos širdies myli Kolombiną, Pjero barasi su Pjerete, tačiau visi retkarčiais pasvajoja apie stebuklingą lazdelę, kuri padėtų susikrauti milijonus ar vienu mostu išpręstų visus nesusipratimus. Tačiau ar tikrai meilei iš tiesų būtini milijonai?..
„Arlekino milijonų“ premjera LNOBT scenoje bus rodoma kovo 24, 25, 29, 30 ir 31 dienomis. Net penki spektakliai, tačiau bilietų į juos nebėra: belieka paraginti žiūrovus nesnausti ir apsilankius Vilniaus knygų mugėje pirmiesiems įsigyti bilietus į rudeninius LNOBT spektaklius.