Kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio vardu pavadintas konkursas savo istoriją skaičiuoja nuo 1965 m., o tarptautiniu tapo iškart po Nepriklausomybės atgavimo – 1991 m. Konkursą ilgus metus globojo ir puoselėjo tokios iškilios asmenybės kaip M. K. Čiurlionio sesuo Jadvyga Čiurlionytė, prof. Vytautas Landsbergis, daugelis žymių pianistų ir vargonininkų.

Šiemet į renginį atvyks atlikėjai iš 22 valstybių. Tarptautinis M. K. Čiurlionio konkursas priims svečius iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Honkongo, Italijos, Izraelio, JAV, Kanados, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Pietų Korėjos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. Savo jėgas jame, žinoma, išbandys ir talentingiausi jaunosios kartos lietuvių pianistai.

Daugelis tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatų šiandien – žymūs atlikėjai, koncertuojantys visame pasaulyje. Pianistų konkurso laurais buvo pasidabinę Birutė Vainiūnaitė, Sergejus Okruško, Jurgis Karnavičius, Zbignevas Ibelgauptas, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, Guoda Gedvilaitė, Gabrielius Alekna, Janas Krzystofas Broja, Gintaras Januševičius, Evgenijus Starodubtsevas, kiti. Vargonų sekcijos laureatais yra tapę Bernardas Vasiliauskas, Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, Renata Marcinkutė-Lesieur, Balys Vaitkus, Karolina Juodelytė, kiti. Praėjusio pianistų konkurso I vieta atiteko sėkmingai tarptautinės karjeros siekiančiam lietuvių pianistui Robertui Lozinskiui, o tarp vargonininkų geriausia buvo pripažinta Mona Roždestvenskytė.

Konkurso organizatoriai tvirtina, kad lapkričio mėnesį vyksiantis, jau VIII-asis konkursas nors ir tęs ilgametes tradicijas, tačiau pristatys ir keletą naujienų. Viena jų – vargonininkų finalininkų kelionė į uostamiestį.

„Tęsime jau tradicija tapusias tiesiogines konkurso transliacijas. Kaip rodo penkerių metų patirtis, organizuojant profesionaliosios muzikos konkursus, tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose yra efektyviausias būdas plėsti auditoriją. Tačiau pirmą kartą istorijoje vargonininkų finalas išsikels iš Vilniaus – šešių talentingiausių vargonininkų pasirodymo konkurso finalą stebėti kviesime Šv. Prancišaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčioje Klaipėdoje. Labiausiai džiaugiamės, kad pianistų ir vargonininkų susidomėjimas konkursu, tvirta partnerystė su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionaline filharmonija, Nacionaliniu radiju ir televizija mus dar tvirčiau telkia siekti pagrindinių konkurso tikslų – puoselėti bei populiarinti Lietuvos atlikimo meno tradicijas, garsinti Lietuvos muzikos genijaus kūrybą visame pasaulyje“, – pasakoja konkurso vadovas, VšĮ „Natų knygynas“ direktorius Vygintas Gasparavičius.

Į tarptautinius M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso žiuri visuomet kviečiami tarptautinės scenos specialistai. Šiais metais pianistus vertins žiuri nariai Pieras Francesco Forlenza (Italija), Ianas Fountainas (Didžioji Britanija), Ilja Ivari (Estija), Petras Geniušas (Lietuva), Juris Kalnciems (Latvija), Jurgis Karnavičius (Lietuva) ir Rolandas Krügeris (Vokietija). Vargonininkų komisijai pirmininkaus Andrzejus Chorosinskis (Lenkija), žiuri dirbs Leopoldas Digrys (Lietuva), Christophe'as Mantoux (Prancūzija), Renata Marcinkutė-Lesieur (Lietuva), Leonidas Melnikas (Lietuva), Martinas Sanderis (Vokietija) ir Juanas Paradellis-Solé (Italija).

Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas – lapkričio 6–17 d., Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Įėjimas į konkurso perklausas – laisvas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją