„Seniau intelektualų funkcija būdavo tokia: jie atskleisdavo, parodydavo tiesą tiems, kas dar jos nepamatė, išsakydavo tiesą vardu tų, kurie negalėjo jos pasakyti. Intelektualas buvo savotiškas ruporas, kalbėjęs engiamųjų vardu, sąžiningumo etalonas. Šiuose santykiuose įvyko slinktis, ir dabar intelektualai privalo suprasti, kad masėms jų, kaip žinojimo nešėjų, nebereikia; masės puikiausiai viską žino ir supranta pačios, jos gali išsireikšti net geriau už pačius intelektualus. Bet egzistuoja galios sistema, kuri šį žinojimą skelbia neteisingu – tai ne tik valdžios cenzūra; draudimas įsiskverbęs kur kas giliau – į visuomeninius santykius. Taigi intelektualo funkcija keičiasi: vietoje to, kad kitiems ar už kitus sakytų tiesą, jis privalo kovoti prieš visų tipų galios apraiškas.“ / Mišelis Fuko.
„The Trial of Ubu“ – satyrinė pjesė, pirmą kartą išleista 2012 m. Pagrindinį pjesės veikėją autorius „skolinasi“ iš Alfred Jarry pasauline klasika tapusios pjesės „Karalius Ūbas“. „Ūbo teismo“ veiksmas vyksta Hagoje, Tarptautiniame Teisingumo Teisme, kur į 21 amžių perkeltas amoralus diktatorius Ūbas stoja prieš tarptautinį tribunolą, kad atsakytų už savo nusikaltimus prieš žmoniją ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.
Spektaklyje vaidina AAT aktoriai: Monika Poderytė, Modesta Jakeliūnaitė, Karolis Legenis, Tomas Rinkūnas, Rokas Petrauskas. Spektaklio režisierius – Artūras Areima.
Interviu su buvusiu Baliuškos Karalystės karaliumi Ūbu:
– Kuo D.Trumpas ir V. Putinas yra pranašesni už tave? Ar apskritai sutinki su tokiu teiginiu?
– Kas jie tokie, patikslinkit? Čia kur vienas oranžiniais plaukais, o kitas nuogas joja ant arklio? Tada taip, jie tikrai pranašesni, nes aš tokio žmonių juokinimo lygio dar nepasiekiau.
– Kaip manai, nuo kelerių metų vaikams turėtų būti leista legaliai įsigyti asmeninį ginklą? Kaip ir ar tai padėtų jiems spręsti patyčių problemas mokykloje?
– Žmogus gimdamas dovanų turėtų gauti ginklą. Kai jam iškrenta dantis, po pagalve jis taip pat turėtų rasti ginklą, tikrą, ne plastmasinį, ne butaforinį, tada kiekvienas iš tikrųjų turėtų savo privačią teritoriją.
Vaikai ir taip turi daug ginklų: pilni namai peilių, ugnies, sprogstamų medžiagų, nuodingų medžiagų, elektros. Gal tiesiog jiems trūksta vaizduotės. O gal patyčios šiais laikais nėra tokia rimta problema, kad vaizduotė nepradeda veikti. Kai liepiau broliui paliesti „nuogą“ elektros laidą, jis daugiau iš manęs nebesityčiojo. Apskritai nebeturiu brolio.
– Kuris žaidimas tau, Ūbai, yra artimesnis: šachmatai ar rusiška ruletė? Kodėl?
– 12 pagaliukų. Man labiausiai patinka spirti į lentą ir stebėti kaip ir kur kas nukris, o tada galvoti nuo kurio pradėti, ką pirmiau pakelti, o gal tiesiog bėgti kiek kojos neša ir pasislėpti už pirmo medžio.
– Kas šiandien, tavo nuomone, yra politika?
– Kanalizacijos skylė, fekalijų puodas, komposto duobė, ir visa kita, kas turi panašų kvapą. Ten knibžda įvairūs gyviai, raitosi, šliaužia, lenktyniauja vienas su kitu, bet kam? Vardan didesnio graužtuko? Vardan nesuvirškintos razinos? Nebėra pagarbos, nei išorinės, nei vidinės.
Jei gerai išsituštinčiau, tada galėtumėte pažiūrėti, pauostyti, pabaksnoti, patyrinėti iš arti, kas yra politika.
– Ar manai, jog tavo pavyzdžiu turėtų sekti jauni žmonės? Ar manai jog esi šiandienos herojus?
– Aš jiems tik parodau, kas yra laisvė. Nesuvaidinta, nesugalvota – prigimtinė, nuoširdi. Manau, mažiausiai ką dėl manęs galėtų padaryti, ypač jaunimas, tai sukurti gerą komiksą.
– Kaip manai, ar teisminę sistemą reikia iš naujo revizuoti? Ar manai, jog apskritai visa teisminė infrastruktūra, institucija žlunga? Kad ji dirba per lėtai ir yra korumpuota?
– Kiekvienąkart, kai išgirstu klausimus apie politiką arba teisinę sistemą, man tiesiog nusvyra rankos… Visame pasaulyje teisėjai jau įrodė, kad jie sugeba sukurti puikų šou, jie net save iškėlė aukščiau visų kitų žmonių, ir tiesiogine, ir perkeltine prasme; advokatai gali apginti bet ką, viskas priklauso tik nuo pinigų sumos.
– Ar tavo nuomone, šiandien yra reikalingos kalėjimo įstaigos, kaip nusikaltėlių perauklėjimo priemonė? Ar tau tai atrodo paveikus būdas pakeisti žmogaus mąstymą?
– Šitoj skylėj, kalėjime, paveikiausiai keičiasi tik tai, kad žmogui išsivysto insomnija, achluofobija, bromidrofobija, klaustrofobija, noktifobija, skotomafobija, virginitofobija, atrofuojasi kai kurie raumenys, didėja pyktis, prarandamas gyvenimo džiaugsmas.
– Kurį Dievą rinktumeisi be savęs?
– O kam? Ką tai pakeistų? Aplink daug gražių dalykų, kam dar kažkoks išgalvotas dėdė.
– Kuo skiriasi voverė rate nuo voverės laisvėje?
– Voverė rate tai saulė, voverė laisvėje tai vėjas. Nesvarbu, nes kad ir kur ją stebėtum, vis tiek labiausiai žaviesi kaip ji valgo riešutus.
– Ar jautiesi kaltas dėl to, kad leidai sau gyventi taip, kaip nori, nepaklūsdamas bendrosioms įstatyminėms formoms, bei kitų sukurtoms taisyklėms, moralinėms normoms?
– Ne.
– Po tokio kiekio žmogžudysčių, ar pats bijai mirties, Ūbai?
– Aš myliu gyvenimą.