– Šiais metais esate pirmą kartą pakviestas kuruoti meno mugės „ArtVilnius“ projektų zoną. Neabejotinai stebėjote mugės evoliuciją. Smalsu, kokią mugę pamatėte pirmąjį kartą ir kokia pas žiūrovus ji ateina dabar?
– Man būtų parankiau kalbėti ne apie evoliuciją, o apie transformaciją. Ji vyko ir vyksta nuolat. Tik prasidėjusi „ArtVilnius“ meno mugė mėgino sukurti tai, ko iki tol nebuvo. Šiuolaikinio meno mugės pasaulyje – itin specializuotos. Jų tikslas – ne tik parodyti galerijas, pristatyti meno institucijas ir menininkus, bet ir megzti kontaktų tinklą, prisikviesti kolekcionierius, menotyrininkus, įrodyti, kad mugėse pristatomi kūriniai dalyvauja platesniame meno kontekste ir yra verti įsigyti. Pirmąsias „ArtVilnius“ muges pavadinčiau labiau eksperimentinėmis, būta nemažai transformacijų, mėginimų skirtingai žvelgti į mūsų regioną. Pastarieji metai neleido nuosekliai įgyvendinti visų sumanymų, nuveikti suplanuotų darbų, pakviesti galerijų ir kolekcionierių. Praėjusiais metais mugės fokusas gal buvo kiek susiaurėjęs, tačiau plėtros planai – dideli. Šiuolaikinis menas yra ypač globalus, todėl labai svarbu, kad mugėje dalyvautų įdomūs menininkai, juos pamatytų kolekcionieriai, o mugė gautų puikių recenzijų ir apžvalgų.
– Nors vis dar pasigirsta kaltinimų provincialumu, pastaruoju metu vis dažniau išgirstame apie lietuvių pasiekimus ir pergales tarptautiniame meno lauke. Gal nebereikėtų savęs taip linčiuoti?
– Nesu girdėjęs, kad lietuvių menas provincialus. Matome daugybę sėkmingų pavyzdžių, tarptautinių karjerų, laimime Venecijos bienalę, turime istorinių menininkų, kurie keitė ne vien regiono, bet ir pasaulio meno istoriją. Visada bus tokių, kurie ryškaus pėdsako dar nepaliko. Meno ekologija ir kalba apie tai, kokie menininkai yra skirtingi.
Prisiminkime avangardinio kino kūrėjo, menininko Jono Meko darbus. Daugelyje jų skamba ekologijos tema – Mekas kalba apie vieno žmogaus kelionės paprastumą, apie grožio paieškas kasdienybėje. Jurgis Mačiūnas buvo taupus, ekologiškas žmogus. Jis ne tik virė draugams arbatą iš virvių, bet ir rinko kiekvieną pakuotę. Iš per metus surinktų pakuočių gimė meno kūriniai, kuriuos vėliau įsigijo garsiausi pasaulio meno muziejai. Venecijos „liūtą“ į Lietuvą mums parvežė trys merginos, savo operoje-performanse prabilusios apie klimato kaitą. Šis kūrinys sulaukė nepaprasto žiūrovų dėmesio ir iki šiol keliauja po pasaulį, atimdamas iš menininkių galimybę kurti toliau.
– Šių metų „ArtVilnius“ tema – ekologija. Papasakokite, kokia jūsų idėja sujungs visą mugės projektų zoną?
– Man šiek tiek keista, kad ekologijos tema mugėje dar nėra buvusi paliesta. Karo Ukrainos kontekste tapo akivaizdu, kad ekologija nėra vien įsivaizduojamo tvarumo režimo palaikymas. Karuose, klimato kaitos liepsnose skęstančio pasaulio fone „Karščiuojantys kūnai“ pasakos apie žmogiškuosius, gyvūnų, planetinius, performatyvius, informacinių sistemų ir kitokius kūnus. Tai – svarbios, viena su kita persipynusios ir kartais netgi labai keblios temos.
Dėmesys šiemet bus skiriamas istoriniams menininkams, kurie į savo kūrybą įtraukė ekologijos temą. Rugpjūčio mėnesį mirusi Queer feministė Natalia LL, kurią mugėje pristatys Krokuvos MOCAK muziejus, savo erotinių darbų serijose patriarchališkumą sieja su vartotojiškumu. Šiuolaikinio meno centro zonoje rasime naują šiuo metu Lietuvai Venecijos meno bienalėje atstovaujančio Roberto Narkaus instaliaciją „Sužeistas vėjas“. „ArtVilnius’22“ ypatingojo partnerio „Lewben“ įsteigtas fondas „Lewben Art Foundation“ pristatys spekuliatyvią grupinę parodą iš aštuonkojo perspektyvos „Ar aštuonkojai sapnuoja žmones?“. Projekte „Studijos“ bus galima pamatyti Vilniaus dailės akademijos meno doktorantūros studentų praktinius tyrimus. Jono Meko vizualiųjų menų centras parodys į 12 mėnesių ir obeliskų padalytą J. Meko dienoraštį „365 dienos“. Jis turėtų priminti apie metų ir pasaulio cikliškumą vis labiau ir labiau išbalansuotame pasaulyje.
Individualiose menininkų projektų prezentacijose Danas Aleksa parodys savo milžinišką instaliaciją „Sietynas“, kuriam šukes rinko iš apleisto pastato Vilniuje, tarsi primindamas, kad miestai į mus žvelgia išdaužytų langų angomis. Oleksiy Radinski iš Ukrainos judančią trejų metų Kijevo panoramą suspaudė į dešimtį minučių „Cirkuliacijos“. Švedų menininkė Madeleine Andersson sukūrė videoprojekciją – tarsi gręžinys į naftos ekologiją. Annos K. E. iš Sakartvelo ir Floriansd Meisenbergsd iš Vokietijos kūrinys yra dialogas apie pusiau atviras informacines sistemas ir jų distribuciją. O grakščių formų ir korėtą Marijos Žiemytės instaliaciją bus galima atrasti pagal medaus korio kvapą.
Parodoje veiks speciali ekologijai ir Ukrainai skirta videofilmų programa, kurioje rodomi poetiški, kritiški, antikariniai ar kitokie Andro Eradze (Sakartvelas), Danos Kavelinos (Ukraina), Godos Palekaitės (Lietuva) ir Adrijanos Gvozdenović (Juodkalnija), Sashko Protyah (Ukraina), Anastasios Sosunovos (Lietuva), Miglės Vyčinaitės (Lietuva) videokūriniai.
– Ko reikia, kad įvyktų tobulas menininko, jo meno kūrinio ir žiūrovo, stebėtojo, kolekcionieriaus susitikimas?
– Sunku nuspėti, kaip vyks galutinis susitikimas, juk mugėje susitiks daugybė įvairių tikslų, skirtingų įsitikinimų turinčių žmonių. O ko reikia geram pasimatymui? Kad sutaptų nuotaikos, emocijos. Kontekstas yra labai svarbus meno kūriniui, tikiuosi, pavyks jį atskleisti taip, kad jis būtų aiškiai suprantamas ir įtrauktų žiūrovą. Norėčiau, kad projektų zonoje jis rastų individualų santykį su skirtingų laikotarpių kūriniais.
– Esate pristatomas parodų kuratoriumi, menotyrininku ir rašytoju. Kuo save jaučiate labiau? Gal kaip ir šiuolaikiniame mene – viskas jungiasi į vieną kūrybos lauką?
– Kad galėtum kuruoti parodas, turi būti ir menotyrininku, ir rašytoju. Rašyti gali ir nebūdamas kuratoriumi ar menotyrininku. Mano profesijos labai persipina, ypač, kai rengiu parodas.
13-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’22“ vyks spalio 7–9 d. „Litexpo“. „ArtVilnius’22“ tema – ekologija, ypatingą dėmesį skiriant instaliacijos ir skulptūros žanrams. Mugės viešnia – Ukraina, kurios menininkų kūryba bus pristatyta įvairiuose programos segmentuose. „Litexpo“ trijose pagrindinėse salėse ir lauke, iš viso 12 000 kv. m plote, vyksiančios mugės programoje dalyvaus 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18 pasaulio šalių.