„Projektų zona“ – kasmet mugėje organizuojama nekomercinė, kuruojama erdvė, kurioje pristatomos garsiausios Lietuvos ir Europos meno institucijos, meno projektai ir individualūs menininkai.
Šiaurės Europos kryptį šiemet pasirinkusi mugė į „Projektų zoną“ sukvietė įdomiausius šiuolaikinius menininkus, galerijas ir institucijas. Šiandienos agentūras nusprendęs patyrinėti parodos kuratorius, menotyrininkas, vienas iš 60-osios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionalinio paviljono parodos kuratorių V. Klimašauskas teigia, kad su nevienalyčiu Šiaurės Europos regionu Lietuva yra kultūriškai, geografiškai ir ekonomiškai susijusi. „Tai kartu ir iššūkis, – jis teigia, – nes glaudesni ryšiai tarp meno auditorijų ir kolekcionierių šiame regione dar tik kuriami.“
Projektų zonoje, kurią kuratorius pavadino „Agentūra: apie peles, sceną ir mašinas“, bus siekiama apžvelgti skirtingas agentūros ar agentavimo sąvokas, šiuolaikiniame diskurse vyraujančius modelius, nusakyti esminius mūsų pasirinkimus ir galimybes formuojančius šiandienos konteksto aspektus. Projektų zonos architektė – Gabrielė Černiavskaja.
„Agentūra (angl. agency) yra į lietuvių kalbą sunkiai išverčiamas žodis, kuris bent jau filosofiniame diskurse reiškia subjekto ar objekto valią, veiksnumą ar sugebėjimą veikti. Šių metų Santaros–Šviesos festivalyje vienas iš pranešėjų Rimas Čuplinskas šį žodį išvertė kaip „autorystę“. Man tai pasirodė labai įdomus vertimas, ypač meno diskurse. Šiuolaikinio meno pasaulyje šis terminas kalba ir apie postantropoceno diskursą, apie tam tikrų teisių, perspektyvų ar gebėjimų priskyrimą ne žmonėms – gyvūnams, medžiams, upėms, mašinoms ir panašiai“, – apie Projektų zonos idėją pasakoja menotyrininkas V. Klimašauskas.
Anot jo, „ArtVilnius“ mugės Projektų zona yra hibridinio kuravimo zona – joje dalyvauja institucijos, jų pakviesti menininkai bei projekto kuratoriaus kviestos institucijos ir menininkai. Projektų zona yra kuriama per įvairaus lygio atstovavimo – institucinio, galerinio, prodiuserinio, priklausomybės tam tikroms meno scenoms, temoms ar regionams – klausimus.
„Atstovavimo, tarpininkavimo, veiksnumo temos Projektų zonoje šiais metais ir bus svarbiausios. Mugė visada yra šventė, todėl tematiškai šios temos pernelyg neišskiriame, nors ir bus šventės temą analizuojančių darbų, pavyzdžiui, nuostabus amerikiečių menininkės Ninos Sarnelle videoįrašas „Didysis atidarymo renginys“, kurį pristato Švedijos šiuolaikinio meno fondas iš Stokholmo „Index“. Arba 1-asis Simono Dybbroe Møllerio „Dirba visi“ epizodas iš videoserijos „Ką žmonės veikia visą dieną?“, kurį pristatys Kopenhagos Šarlotenburgo kunsthalė“, – apie šių metų dalyvius pasakoja V. Klimašauskas.
Kopenhagai meno mugėje atstovaus ir nepriklausomas šiuolaikinio meno centras „Simian“. „ArtVilnius’24“ jis pristatys bendrą lietuvių menininko Luko Danio ir danų menininko Jano S. Hanseno instaliaciją, eksponuotą „Simian“ erdvėse 2024 metų pradžioje parodoje POV.
Galerija iš Oslo „MELK gallery“ į mugę atveža Norvegijoje įsikūrusios ukrainiečių menininkės Lesios Vasylčenko projektą „Tachyoness“. Pasitelkusi dirbtinį intelektą, menininkė į vaizdo kūrinį sudėjo daugiau nei tūkstantį Ukrainos saulėtekio vaizdų. Vaizdai surinkti iš archyvų, reklamų, socialinių tinklų, namų VHS įrašų ir apima 1990–2022 metus.
Kuratorius pataria parodoje nepraleisti Estijos nacionaliniam paviljonui Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atstovavusių Edith Karlson ir Katjos Novitskovos kūrinių. „Jos yra tikrai įdomios skulptorės ir judančio vaizdo kūrėjos“, – sako V. Klimašauskas.
Tarp Projektų zonos dalyvių šiemet bus galima išvysti ir Lietuvos meno institucijas – Jono Meko vizualiųjų menų centrą, Panevėžyje neseniai atsidariusį „Stasys Museum“, ir Lietuvos menininkus.
„Stasys Museum“ mugėje pristatys Stasio Eidrigevičiaus knygų iliustracijų parodą „Keliaujanti vaizduotė“. Specialiai ekspozicijai suprojektuotoje architektūrinėje erdvėje bus eksponuojami kūriniai, sukurti Vytautės Žilinskaitės knygai „Kelionė į Tandadriką“ (1984), Jose Murillo „Mano draugas pelėdžiukas“ (1986) ir Ritos Repšienės „Laumių pasakoms“ (2008).
Piekurų šeimos įsteigtas fondas „MTR Art foundation“, besirūpinantis Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro kūrybinio palikimo sklaida ir pasiekiamumu, į mugę atveža vieno žymiausių XX a. 7–9 dešimtmečių Lietuvos tapytojų, sovietmečio modernistų kartos atstovo I. Piekuro kūrybą.
Projektų zonoje bus galima pamatyti ir jaunosios kartos Lietuvos menininko, du kartus mugėje Geriausiu jaunuoju menininku pripažinto Jono Aničo, kūrybą. Medžiagų savo darbams dažnai gamtoje bei periferinėse miesto erdvėse (miškuose, apleistuose pastatuose ar jau mažai lankomose vietose) ieškantis ir naują gyvybę jiems įkvepiantis kūrėjas savo skulptūrose jungia įvairias meno kalbas.
Gabija Grušaitė mugės lankytojus Projektų zonoje kvies į „Pasimatymą su Aštuonkoju“. Tai – dviejų dalių tarpdisciplininė audiovizualinė instaliacija, išplečianti Gabijos Grušaitės romano „Grybo sapnas“ visatą.
Lankytojai išvys ir keletą tonų sveriantį skulptoriaus Ryčio Urbansko kūrinį „Laikysena“. Danijos Karališkojoje menų akademijoje studijavusį ir platų technologijų spektrą savo kūryboje taikantį kūrėją domina skulptūros paviršiaus ekonomika, gravitacinė morfologija plastiškose formose ir sferologinio mąstymo įtaka Vakarų kultūrai.
15-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’24“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ – spalio 4–6 dienomis. Mugę organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė.
