„Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau „Riešutų duoną“ žiūrėjo visur – kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse. Įsitikinome, kad lietuviškas kinas gali mus suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas. Tam reikia tik tinkamų priemonių“, – „Lietuviško kino nakties“ sklaida pranešime žiniasklaidai džiaugėsi iniciatyvos autorė Andrė Balžekienė.

Nuo Nidos prieplaukos iki Los Andželo, nuo Vilniaus iki Pasvalio – pirmadienį A. Žebriūno „Riešutų duona“ pakvipo nuo mažiausių Lietuvos kaimelių iki pasaulio megapolių. „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje tą pačią dieną filmą nemokamai žiūrėjo Meksikoje, Čekijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Airijoje, Austrijoje, Kipre.

„Lietuviško kino naktyje“ apsilankę žiūrovai galėjo iš arčiau susipažinti ir su filmo legendomis: klaipėdiečiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite, uteniškiai su Liuką bei Andrių suvaidinusiais Algirdu Latėnu ir Elvyra Piškinaite, o Vilniaus Katedros aikštėje vykusiame seanse apsilankė rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais ir sukurtas A. Žebriūno filmas „Riešutų duona“.

„Kaip kūrėjui labai smagu, kai tavo kūrinys išlieka gyvas. Juk daugybė knygų yra, kurių ne vienas tomas, bet jų niekas nebeskaito. Galbūt reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms. Jos kaip bandelės – iš ryto dar šviežios, o per pietus jau bus sužiedėję. Labai gražus vakaras, gražios spalvos, Katedros aikštės atmosfera – jaučiuosi dar gyvas“, – įspūdžiais iš didžiausio kino seanso po atviru dangumi dalijosi rašytojas, „Riešutų duonos“ scenarijaus autorius S. Šaltenis.
Lietuvos kino centro pastangomis restauruota A. Žebriūno „Riešutų duona“ – išskirtinis filmas, turintis daug ironijos. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, labai svarbu kino klasiką padaryti prieinamesne žiūrovams.

„Mes galime pasidžiaugti, kad sunkiai įsibegėjantis kino paveldo restauravimo darbas, kuris ne tik brangus, bet reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų ir laiko, turi didelę prasmę. Tai nėra tik kino paveldo saugojimas tik dėl saugojimo. Siekiame žmonėms suteikti galimybę pažiūrėti šį filmą bet kuriuo metu pasitelkiant naujas technologijas“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius R. Kvietkauskas.

Nors „Lietuviško kino naktis“ jau nuvilnijo, Vilniuje vykstantis „Kinas po žvaigždėmis“ gimtadienio proga pristato plataus spektro filmų programą: nuo išskirtinių premjerų ar visų pamiltos klasikos iki legendinių siaubo filmų. Didžiausiais ir gražiausiais lauko kino seansais Lietuvoje bus galima mėgautis nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 6 d. Valdovų rūmų kieme. Detalų repertuarą galite rasti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)