Atidarė Marijos Gimbutienės šimtmečiui skirtą parodą: išskirtinė galimybė pamatyti unikalius eksponatus

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) sostinės Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3) pristatė tarptautinę parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“. Kalbėdama apie šios ekspozicijos reikšmę, LNM direktorė Rūta Kačkutė sakė, kad šiandien atidaromos parodos parengimas, kaip ir pats garsios, pasaulinio lygio Lietuvos mokslininkės, archeologės Marijos Gimbutienės gyvenimas – pareikalavo didelės drąsos. Iš Danijos atvykusi parodos kuratorė Inga Merkytė pažymėjo, kad iliustruoti M. Gimbutienės hipotezes – senosios Europos ir kurganų, tikrai nemažas iššūkis: juk šios dvi teorijos apima kelis tūkstantmečius, juos teko sutalpinti į kelias ekspozicines sales.

Tokia apimtimi M. Gimbutienės tirti eksponatai ir radiniai surenkami pirmą kartą

Istorijų namuose, anot R. Kačkutės, tai pirmoji tarptautinė paroda. 300 eksponatų, kurių amžius siekia nuo 7 iki 5 tūkst. metų, į Istorijų namus atvyko iš įvairių šalių.

„M. Gimbutienės šimtmečiui skirta paroda pasakoja apie virsmą Europoje, kuris įvyko prieš šešis tūkstančius metų. Apie tai, kaip senosios Europos civilizacija susidūrė su klajokliais kurganais, iš stepių atklydusiais žmonėmis, ir kaip šitos sandūros simbiozėje gimė europiečiai – mes, kokie esame dabar. Parodą rengti pradėjome prieš dvejus metus, ypatingomis sąlygomis, dėl visiems suprantamų priežasčių. Mums tikrai labai pasisekė, kad sugebėjome iš penkiolikos Europos institucijų atsivežti tą medžiagą, kurią tyrinėjo M. Gimbutienė, kuria remdamasi ji ir padarė žymiąsias savo teorijas, dėl ko ją pripažįsta visas pasaulis, kaip padariusią svarbius atradimus. Mes šitą medžiagą atgabenome čia, į Lietuvą. Bendradarbiavome su Rumunija, Bulgarija, Moldova, Kroatija, Ukraina, Latvija, Italija, Suomija, Sakartvelu, Austrija ir, žinoma, Lietuvos muziejais“, – kalbėjo R. Kačkutė.

Rūta Kačkutė

„Mums tikrai labai pasisekė, kad sugebėjome iš penkiolikos Europos institucijų atsivežti tą medžiagą, kurią tyrinėjo M. Gimbutienė, kuria remdamasi ji ir padarė žymiąsias savo teorijas, dėl ko ją pripažįsta visas pasaulis, kaip padariusią svarbius atradimus“

LNM direktorė pasidžiaugė, kad tokia apimtimi M. Gimbutienės tirti eksponatai ir radiniai yra surenkami pirmą kartą. „ Anksčiau galima buvo pamatyti nuotrupų – viename muziejuje, kitame. O čia – galima pamatyti visą kontekstą. Pasakojame visą istoriją, remdamiesi M. Gimbutienės teorija. Taip pat šioje parodoje pasakojame apie pačią M. Gimbutienę, ne tik daugiau ar mažiau žinomą jos biografijos dalį, bet taip pat apie ją pačią, kaip žmogų. Viena dalis – mažiau žinoma, apie tai, kaip M. Gimbutienė savo asmenybe įkvėpė ekologinius, feministinius judėjimus, kaip iki šiol įkvepia viso pasaulio menininkus“, – sakė ji, pridurdama, kad susipažinti su pačia žymiausia Lietuvos mokslininke bus skirta pakankamai laiko – paroda truks pusę metų.

Parodos kuratorė I. Merkytė apibūdindama parodos turinį sakė, kad tai unikali ekspozicija netgi pasauliniame kontekste. „Kurganų laikotarpis taip pat yra menkai tyrinėtas, menkai pažįstamas. Nė viena institucija pasaulyje nemėgino daryti parodos apie kurganų modelį. Čia yra drąsus eksperimentas, sakyčiau, vykęs. Pati esu nustebinta, kad taip pavyko“, – nusistebėjo ji.

Inga Merkytė

„Kurganų laikotarpis taip pat yra menkai tyrinėtas, menkai pažįstamas. Nė viena institucija pasaulyje nemėgino daryti parodos apie kurganų modelį. Čia yra drąsus eksperimentas, sakyčiau, vykęs“

Technologinės naujovės – iš Artimųjų Rytų

Senoji Europa – Pietų ir Pietryčių Europa, į kurią atvyko pirmieji žemdirbiai iš dabartinės Turkijos teritorijos, pasak I. Merkytės, atsinešė su savimi visą paketą įvairių inovacijų.

„Tai yra sukultūrintos lęšinės kultūros, kviečiai, didieji gyvūnai, kaip karvės, jaučiai, ožkos. Dabar jau žinome iš DNR tyrimų, kad šis paketas atkeliauja iš Artimųjų Rytų ir pasiekia pietinę Europą. Būtent čia pradeda kurtis sėslios žemdirbių bendruomenės. Šis regionas unikalus tuo, kad čia aptinkame pirmuosius metalus, pirmuosius miestus, rašto užuomazgas. Buvo labai spalvinga ir turtinga kultūra, kurioje, anot M. Gimbutienės, klestėjo deivės. Bet visą šį vystymąsi, civilizaciją sustabdo atklydę piemenys iš Juodosios jūros ir Kaspijos stepių, pradedami savo puldinėjimus ir klajones, jie suardo tą nestabilią žemdirbių bendruomenę. Netgi turime aiškius archeologinius pėdsakus visos tos destrukcijos. Jie atsineša savo naująją kultūrą“, – pasakojo I. Merkytė.

Naująją kultūrą, pirmiausia, pažįstame per savo indoeuropietišką kalbą. O šie stepių klajokliai, piemenys, gyvulių augintojai, I. Merkytės pastebėjimu, buvę puikūs komunikatoriai, kadangi iš įvairių sričių susirinkdavo įvairias technologines naujoves.

„Pavyzdžiui, vežimą, prijaukintą žirgą, ilgaplaukes avis, iš kurių kailio buvo galima išgauti vilną, daryti veltinius. Iš Kaukazo regiono yra gavę bronzos gamybos technologiją, nes iki tol turėtas tik varis ir auksas. Taigi savo judėjimais, dinamišku gyvenimo būdu, jie išplatino tas technologijas po visą Europą, dėl to turime Bronzos amžių“, – kalbėjo parodos kuratorė.

Pirmoji „Europos Sąjunga“

Bronzos amžių, I. Merkytė vaizdžiai pavadino pirmąja Europos Sąjunga. „Kadangi tuo metu, nuo Uralo iki Atlanto vandenyno pastebime tą pačią pasaulėžiūrą, tą pačią savimonę, kultūrą, tas pačias vertybes, dirbinių rūšis, kitas kultūrines manifestacijas“, – palygino ji.

Kaip pažymėjo R. Kačkutė, iki šiol galėjome lietuviškai skaityti M. Gimbutienės knygas, bet nė vienas iš mūsų, teigė ji, negalėjo pamatyti tų skulptūrėlių, tų deivių, kurios buvo tokios svarbios M. Gimbutienės teorijai. „Turime turtingą kolekciją, nežinia, kada kita tokia unikali galimybė pasitaikys ją pamatyti“, – apžiūrėti Istorijų namuose rodomą ekspoziciją ragino ji.