„Šis projektas – tai vizualaus meno ir lietuvių poetų lyrikos metaforiškumo jungtis, puikiai tinkanti tokiam sakraliam objektui, koks yra krematoriumas, – sako prof. R. Garbačiauskas. – Vaizdingas ir taupus poetinis žodis skatina susikaupti, nors trumpam pažvelgti į amžinybę, neprarasti vilties gyventi ir kurti, o čia pat eksponuojamos abstrakcijos nuteikia tyliam būties apmąstymui.“
Autorius teigia savo darbuose sąmoningai vengiantis siužetiškumo, socialinio konteksto, dažnai vyraujančio šiuolaikiniame mene. Jis savo kūrinius vadina ritminėmis struktūromis, dinamiškomis ir kontrastingomis tiek dėmių masėmis, tiek toniniais sprendimais: „Visur esantis ritmas – universali, būtina mus supančios kosminės apsupties, mikro ir makro pasaulio egzistavimo sąlyga, tad pasitelkęs tokią poziciją turiu galimybę kalbėti labai apibendrintomis, minimalizuotomis, primityvistinėmis siluetų formomis, kurios tarsi archajiški ženklai, anonimiški šiuolaikinio pasaulio figūrų siluetai, sąveikaujantys tarpusavyje.“ Paveikslų koloritus tapytojas taip pat laiko svarbia savo kūrinių dedamąja dalimi, kuriančia emocinę-estetinę kūrinių nuotaiką.
Pasak Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, idėja krematoriume rengti meno darbų parodas – pasiteisino. „Vis daugiau profesionalių menininkų domisi galimybe čia pristatyti savo kūrybą ir per ją atlikti tam tikrą tarnystę – suteikti viltį išlydintiems į amžinybe artimiausius žmones“, – sako V. Labanauskas. Jis pastebi, kad po truputį plečiasi ir meno rūšių įvairovė – krematoriumo erdvėse jau skambėjo moterų vokalinio ansamblio „Eglė“, vadovaujamo Eglės Juozapaitienės, a cappella atliekami kūriniai, o štai dabar – aktorės L. Bocytės poetiniai skaitymai: „Įsileidžiame į krematoriumą meną, kad jis prisidėtų prie ugnies kuriamų skaidrinančių emocijų, kad palydintieji Anapilin brangiausius žmonės neliktų vieni su savo skausmu.“
Atidarytoji paroda „Tylos kalbėjimas“ – jau penktoji Kėdainių krematoriume. Nuo jo veiklos pradžios čia buvo eksponuojami tapytojų Valentino Ajausko ir Giedrės Riškutės-Kariniauskienės darbai, keramikas Algimantas Patamsis pristatė savo autorinę parodą, o keramikė Nomeda Marčėnaitė – pirmąją savo kurtų urnų parodą. Krematoriume veikia ir nuolatinė A. Patamsio unikalia kristalinės glazūros technologija kurtų urnų ekspozicija.
Apie dailininką:
Ričardas Garbačiauskas Vilniaus dailės akademijoje (buv. Vilniaus valstybinis dailės institutas) studijavo tapybą. Nuo 1991 m. dirba Šiaulių universitete (buv. Šiaulių pedagoginis institutas), Menų fakultete. 1996–2000 m. buvo šio fakulteto dekanas, 2000–2005 m. – prodekanas, o nuo 2006 m. – Menų fakulteto Dailės katedros profesorius. Surengė 13 asmeninių tapybos parodų Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Lenkijoje), dalyvauja respublikinėse, grupinėse kūrybos parodose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje), respublikiniuose, tarptautiniuose, užsienyje vykstančiuose kūrybos pleneruose. 2011 m. išrinktas Šiaulių miesto metų dailininku už aktyvų dalyvavimą parodose ir figūratyvinės tapybos vystymą. R. Garbačiauskas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2009 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas. Taip pat yra Šiaulių LIONS „Alka“ klubo narys ir užsiima labdaringa veikla.