Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.
Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.
Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.
„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).
Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.
Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20x17 m ir 14x13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.
Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.
Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.