Ankstesniais rentgeno spindulių tyrimais šiame paveiksle taip pat buvo aptiktas blankus žmogaus siluetas. Tačiau Delfto technologijų universiteto (Olandija) mokslininkas Jorisas Dikas su kolegomis gavo kur kas ryškesnį vaizdą Hamburge pasinaudoję Deutsches Elektronen-Synchrotron (DESY) aparatu.
Sinchrotrono rentgeno spinduliai sužadino antrinius būdingo ilgio bangų rentgeno spindulius iš elementų, naudotų kaip pigmentai. Mokslininkai paslėptuose paveikslo sluoksniuose nustatė kobalto, arseno, švino ir kitų metalų pasiskirstymą. Visi šie metalai tų laikų dažuose buvo naudojami kaip pigmentai. Nors tyrimas nenustatė visų tapymui panaudotų pigmentų, mokslininkai sugebėjo iš dalies rekonstruoti paveikslo spalvas.
Van Gogas neretai panaudodavo senas drobes naujiems paveikslams tapyti – iš dalies jį taip elgtis vertė taupumo sumetimai. J.Dikas su kolegomis mano, kad jis portretą su savimi nusivežė į Paryžių, kur šis pasirodė esąs niūrus ir nemadingas, todėl dailininkas nusprendė ant viršaus užtapyti šviesesnį, komerciniu požiūriu patrauklesnį vaizdą.