Rengiant koncertus rajonuose būtina atsižvelgti į orų prognozes
Rokiškio kultūros centre neseniai buvo atšauktas Arvydo Vilčinsko koncertas, tačiau tai tik vienas pavyzdys, panašių atvejų nutinka daugelyje kultūros namų. Vis tik Rokiškio kultūros centro direktorius Erikas Druskinas dėl to nekaltina nei renginių organizatorių, nei pačių atlikėjų.
„Visuose Lietuvoje esančiuose kultūros namuose būna atšaukiamų koncertų. Gali būti, kad laikas buvo pasirinktas per anksti arba jis tiesiog netinkamas. Būna visokių niuansų, – kalbėjo E. Druskinas. – Būna, kad planuoja koncertą spalio mėnesį, bet jei neparduoda pakankamai bilietų, koncertą nukelia į gruodį.“
Įdomu tai, kad tam, jog koncertas įvyktų, būtina viena sąlyga. Paskelbus apie būsimą koncertą, iki sutartos datos būtina parduoti tam tikrą bilietų skaičių. Dažniausiai reikalaujama, kad būtų parduota bent 50 išankstinių bilietų. Jei ši sąlyga neįvykdoma – koncertas atšaukiamas.
Pašnekovas pabrėžė, kad ne visi metų laikai tinkami koncertams kultūros namuose. „Rajonuose taip būna. Žmonės gyvena kitokiomis nuotaikomis ir į koncertus eina tik tada, kai labai šalta. Aišku, vos pašildžius pavasarinei saulutei, visi žiūrovai kaip man vėl dingsta“, – specifines koncertų lankymo priežastis įvardijo kultūros centro direktorius.
Anot pašnekovo, net ir Klaipėdoje gaji ši problema. „Balandžio viduryje, jei šilta, žmonės gali ir visai nesusirinkti“, – tikino E. Druskinas pridurdamas, kad šilti orai, matyt, neturi įtakos tik didmiesčių gyventojams.
Įdomu tai, kad atlikėjas į tuos pačius kultūros namus važiuoja maždaug per metus kartą. „Būna, kad kai kurios grupės pasirodo ir du, ir tris, ir keturis kartus. Pavyzdžiui, „El Fuego“ šįmet pasirodė jau kelis kartus“, – patikino kultūros namų direktorius. Vis tik tai labiau išimtis nei taisyklė.
Norint pasilinksminti, piniginę teks patuštinti nuo 5 iki 10 eurų
Peržvelgus internetinius įvairiuose rajonuose įsikūrusių kultūros namų puslapius paaiškėja, kad bilietai į daugelio atlikėjų koncertus neviršija dešimties eurų. Į kai kuriuos renginius galima patekti sumokėjus vos eurą ar dar mažiau, kultūros namai organizuoja ir nemokamus renginius. Nors dažniausiai nemokamai kviečiama į liaudiškas vakarones, parodas ir panašiai.
Tiek pat kainuoja bilietas ir į Ingos Valinskienės gyvo garso koncertas, kuriame ji pasirodo su gausia grupe. Vis tik daugelio į daugelio atlikėjų koncertus galima patekti pigiau. Bene mažiausia bilieto kaina į koncertus kultūros namuose – 5 eurai.
Rokiškio kultūros centro direktorius skaičiavo, kad dažniausiai į koncertus susirenka apie 2-3 šimtai žiūrovų: „Nors visaip gali būti, gali būti vos pusantro šimto, o gali būti ir keturi šimtai“.
Paskaičiavus, jei atikėjas rengia koncertą, kurio bilietai kainuoja vos 5 eurus, o būtina sąlyga – 50 parduotų išankstinių bilietų, reiškia, atlikėjas nori gauti mažiausiai 250 eurų. Iš gauto užmokesčio atlikėjui tenka atskaičiuoti transporto išlaidas, sumokėti kartu važiavusiems žmonėms ir tik tada skaičiuoti, kiek liks pelno.
Pasidomėjus, ar dažnai patys atlikėjai neatvyksta į koncertus tiesiog nieko nepranešę arba praneša paskutinę minutę, kultūros namų vadovas neslėpė: „Yra tokių atlikėjų, kuriuos pakvietus reikia būti tiesiog įsikibus į jų vadybininkus. Jei jis tinkamai prižiūri atlikėją, šis būna atvežamas į koncertą. Neminėsiu pavardžių, bet yra tokių atlikėjų, kurie turi tam tikrų problemų, bet kad ir kaip bebūtų, užlipę į sceną jie atidirba savo darbą“.
Renginių organizatorių nuvilti atlikėjai vengia koncertuoti kultūros namuose
Grupės „16 Hz“ atlikėjas Petras Jucevičius mano, kad koncertuoti kaimuose nevilioja ir nepatikimi renginių organizatoriai. „Žinoma, jų yra visokių, tačiau yra ir labai neatsakingų“, – neslėpė atlikėjas.
Ir nors legendinė grupė kultūros namuose pastaruoju metu nekoncertuoja, nebent išskirtniais atvejais, P. Jucevičius pamena, kad tekdavo koncertuoti ne tik perpildytoms, bet ir ne itin gausioms auditorijoms. Pasak pašnekovo, atlikėjui svarbus kiekvienas gerbėjas, tad jis jokiu būdu negali atvykti į koncertą ir sužinojęs, jos klausytojų yra nedaug, tiesiog išvažiuoti ir nekoncertuoti.
Anot jo, renginių organizatoriaus profesija tapo labai populiari kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau prasidėjus krizei ir pasibaigus renginių bangai, noras organizuoti renginius irgi nuslūgo.
„Visai neseniai buvo toks įvykis vienuose kultūros namuose. Parašė žmogus, kuris norėjo organizuoti koncertą, pasiūlė mums koncertuoti, mes sutikome. Suorganizavęs koncertą jis pradėjo prekiauti bilietais, tačiau, kaip vėliau sužinojau, tos moterys, kur dirba tuose kultūros namuose, su juo nepasirašė jokios sutarties.
Viskas baigėsi tuo, kad nesusirinkus reikiamam kiekiui žiūrovų, teko koncertą atšaukti. Tas organizatorius bilietus pardavinėjo internetu, tad ir dingo su visais pinigais, nors koncertas taip ir neįvyko“, – renginių organizatorių aplaidumą ir apsukrumą įvardijo P. Jucevičius.
Dėl to, kad kultūros namų atstovės nebuvo pasirašiusios sutarties, jos neturėjo kaip įrodyti, kad pinigus už parduotus bilietus pasiglemžė nepareigingas renginių organizatorius. Vis tik reiškinys, kuomet remiamasi abipusiu susitarimu ir pasitikėjimu, o ne sutartimis, yra gajus daugelyje kultūros namų.
Tokią praktiką patvirtino ir Klausučių kultūros namų vadovas Ramutis Puodžiūnas, neseniai DELFI liejęs nusivylimą dėl vis neįvykstančių koncertų. „Jei aš kviečiu atlikėją, tada sudarau sutartį, tačiau jei patys organizatoriai ką nors siūlo, sutarties nepasirašome“, – organizacinio darbo detales atskleidė R. Puodžiūnas.
Vis tik renginių organizatorių kaltės dėl atšaukiamų koncertų neįžvelgia nė vienas pašnekovas, tai susiję nebent išskirtiniais atvejais, tačiau pastaruoju metu renginių organizatorių telikę tiek, kad, anot pašnekovų, vieni kitus jau pažįsta.
Gajausia problema, dėl kurios kultūros namų salėse tuštoka, o šiltuoju metų sezonu renginiai net nerengiami – kaimo žmonių kasdienio ritmo ir koncertų laiko nesuderinamumas.