Atsinaujinusio Radvilų rūmų dailės muziejaus korpuse – pasaulinio lygio šedevrai: bus galima pamatyti ir Ukrainoje išgelbėtus kūrinius

Radvilų rūmų dailės muziejuje (RRDDM) jau ketvirtadienį bus atveriamas naujai suremontuotas pietinis architektūrinio komplekso korpusas, o jame eksponuojamos dvi senosios Vakarų Europos tapybos meistrų parodos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.

Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“ ir Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos kolekcijos.

Ne tik parodos atidarymas, o daugiasluoksnis įvykis

Šia proga suorganizuotoje spaudos konferencijoje dalyvavęs LNDM gen. direktorius Arūnas Gelūnas paminėjo, kad tai ne tik parodos atidarymas, o daugiasluoksnis įvykis.

„Vilniaus gimtadieniui dovanojame naują muziejų. Šiandien muziejui sukanka lygiai 90 metų. Tai nėra oficialus jubiliejus, bet ši data maloni – rodo nueitą ilgą kelią. Ir vertingiausia dalis – tinkamai išeksponuoti pasaulinio lygio šedevrai“, – pažymėjo A. Gelūnas.

Didžiojoje salėje rodoma 19 šedevrų, kurių vertė, A. Gelūno teigimu, neįkainojama. Jie atvyko iš Voznyckio galerijos: „Kadangi Ukrainoje tebevyksta karas – publika gauna unikalią galimybę pamatyti kūrinius šiuose ir Valdovų rūmuose.“

Šiandien po ilgos rekonstrukcijos atveriamas suremontuotas pastatas, jame įrengta kūrinių saugojimui reikalinga klimato kontrolė. A. Gelūnas sakė, kad tai ilgai užtrukęs procesas, su įvairiausiais atradimais – rūsiuose rasta net 16 a. monetų.

Priversti saugoti savo kultūrą

Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos direktorius Tarasas Vozniakas pasidžiaugė, kad vertinga kolekcijos dalis yra saugoma šiuose naujai suremontuotuose rūmuose Vilniuje, citavo Vinstoną Čerčilį.

„Antrojo pasaulinio karo pradžioje Čerčilis pasakė: mes kovosime su mūsų priešais visur, kur įmanoma – danguje, žemėje, taip pat ir kultūroje, mes priversti saugoti savo kultūrą. <...> Šita paroda – kaip mūsų identiteto saugojimas, europinio identiteto saugojimas. Tai yra ir dovana – 700 metų Vilniaus jubiliejui, gero, šaunaus miesto gimtadieniui – nuo tokio pat miesto Lvivo. Tai mažiausia, ką galėtume padaryti už tą pagalbą, už mūsų bendrą kovą, už mūsų bendrus interesus. Ne kiekvienam muziejui, ne kiekvienai valstybei galėtume patikėti tokį turtą – Lietuva pasitikime. Nebijokite, mes nugalėsime“, – sakė T. Vozniakas.

Pagrindinis išeities taškas – atsisakyti didžiojo pasakojimo

Parodos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pažymėjo, kad jai nusišypsojo laimė gauti tokį ambicingą pasiūlymą, padėti naujai išvysti Vakarų Europos darbus.

„Tai kūrybiškas darbas. Kiekviena tema gali būti pildoma, pagrindinis išeities taškas – atsisakyti didžiojo pasakojimo pagal stilius, epochas, tapybos mokyklas. Dėl istorinio konteksto – [paroda] yra fragmentiška. Tokiai kolekcijai pasirodė patogi tokia prieiga – dėlioti pagal temas. Kai kurių temų pasirinkimai jungia mitologinius, religinius siužetus. Bandymai užgriebti tokius fenomenus, kurie yra universalūs – gyvuoja iki šiol“, – pasakojo T. Račiūnaitė.

Ji pabrėžė, kad temos nėra išgrynintos, tam esą neužtektų ir dešimties disertacijų. Šiandien tai pasitarnausią, anot kuratorės, kaip intriga, žiūrovo suerzinimas, kad žiūrovas galėtų skaityti parengtas interpretacijas.

„Bet jos taip pat nėra baigtinės, tad galima kitaip išvysti. Dabar neišlendame iš medijų, esame persisotinę vaizdais, bet čia gali susidurti su kūriniu akis į akį, pajusti jį“, – kalbėjo T. Račiūnaitė.

Atsižvelgė į saloninės dailės eksponavimo elementus

„IMPLMNT architects“ vadovas Aurimas Syrusas pasakojo, kad į šią avantiūrą nėrė gavus pasiūlymą iš A. Gelūno.

„A. Gelūnas pasiūlė avantiūrą, pavaizdavo ne archaišką, o šviežų požiūrį į parodos formavimą. Parodos estetika kurta atsižvelgiant į klasikinius saloninės dailės eksponavimo elementus. Atrasite tam tikrus blizgučius – lengva interpretacija per šiuolaikinę prizmę. Švininis rėmų blizgėjimas – dar pastatui neturint veido, tarp istorinių erdvių, inžinerinių sprendimų, išsikėlėme iššūkį – norėjome palikti kontrastą, jis neatsitiktinis, tai pamąstymas, laiko ir distancijos dialogas. Didžiojoje salėje Ukrainos aukso fondų paroda – dvi temos (daugumos darbų laikmečiai sutampa) – žinutė apie vienybę“, – sakė A. Syrusas, ir linkėjo, kad šie darbai kuo trumpiau užsibūtų Lietuvoje, o grįžtų į Ukrainą.

Rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų. Į ją patenka ir, pavyzdžiui, paskutinė išlikusi Lentvario dvarininko Vladislovo Tiškevičiaus kolekcijos dalis. Atskirų laikotarpių ir nacionalinių mokyklų tapybą šis rinkinys atspindi netolygiai – jame dominuoja italų ir flamandų baroko dailininkų kompozicijos, tačiau Vakarų tapybos panoramą papildo ir kitų šalių menininkų batalinės ar buitinės scenos, efektingi animalistiniai ir religiniai paveikslai, peizažai, portretai.

Restauruojant ir renovuojant RRDDM pietinį korpusą, nuspręsta, kad kaip tik čia reikėtų įkurdinti šį rinkinį. VDA Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaitė ir menotyrininkė Joana Vitkutė būsimos ekspozicijos struktūrą, lankytojų patyrimo maršrutą pasirinko organizuoti pagal tam tikras pačiuose kūriniuose glūdinčias temas.

Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją.

Muziejinį pasivaikščiojimą po šešiose salėse įkurdintą parodą kuratorės siūlo pradėti nuo „Gamtos stichijų“ žaliosios erdvės, paskui keliauti į klasikinio raudonio prisodrintus „Darbų“ ir „Puotų“ kambarius, sekti pasakojimus apie ir šiandien aktualius „Pasirinkimus ir priesaikas“, „Geismus ir gundymus“, „Kovas“, o pasiekęs „Kelionių ir atradimų“ salę, žiūrovas ekspozicijos maršruto bus palydėtas į „Religinėms pasijoms“, „Vizijoms ir susitikimams“, „Miegui, budėjimui, mirčiai“ apmąstyti skirtas erdves.

Gelbėjami kūriniai iš Ukrainos

Po lemtingosios 2022 m. vasario 24-osios Lietuvos muziejininkai aktyviai ieškojo būdų padėti savo kolegoms ukrainiečiams. Vienas jų – saugiai atgabenti vertingiausius Ukrainos muziejų meno kūrinius į Lietuvą. Taip pernai žiemą LNDM saugyklas pasiekė 66 išskirtinės vertės eksponatai iš Kyjivo, Odesos ir Lvivo muziejų. Nedidelėje, bet labai vertingoje ekspozicijoje rodoma atrinkta atgabentų kūrinių dalis iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos, Flandrijos, Vokietijos ir Austrijos.

Pirmą kartą Lietuvoje bus rodomas ispanų menininko Franciscoʼo Goyaʼos tapybos kūrinys „Macha balkone“.

Lietuviškojoje kolekcijoje esantis vieno garsiausių olandų peizažisto Meinderto Hobbemaʼos kūrinys „Senas malūnas“ šioje ekspozicijoje sulaukė „poros“ – ukrainietiškoji kolekcija suteikia galimybę pasigrožėti šio menininko kūriniu „Peizažas su vandens malūnu“. Sensacijų sąrašą vainikuoja paslaptingojo prancūzų karavadžisto Georgesʼo de La Touro šedevras „Mokėjimas“.

Parodos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“ atidaromos kovo 16 d. 18 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje, pietiniame korpuse.