Po ilgos pertraukos Zarasų rajono savivaldybės taryba atgaivino iniciatyvą, kurios metu yra renkami labiausiai kraštą garsinantys asmenys tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Šešis metus šis titulas niekam nebuvo skiriamas, o pernai, prikėlus šią gražią tradiciją, garbės piliečio vardas buvo suteiktas keturiems Zarasų kraštui nusipelniusiems asmenims - Algirdui ir Faustui Latėnams bei Šarūnui ir Nomedai Saukams.
Pasak Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo Arvydo Steponavičiaus, praėjusiais metais jokių didelių diskusijų nekilo, nes buvo pateikti keturi kandidatai, todėl visiems ir buvo suteiktas šis vertingas apdovanojimas. Tačiau šiemet situacija kiek pasikeitė.
„Buvo pateiktos septynios kandidatūros, o apdovanoti septynis žmones jau būtų kiek per daug. Juk jei būtų pateikta dvidešimt, tai negi visiems ir įteiksi? Ir pats apdovanojimas juk nuvertėja kai jį skiri daugeliui“, - naujienų portalui DELFI kalbėjo A.Steponavičius ir teigė, jog šiemet visos tarybos bendru nutarimu buvo nuspręsta garbės piliečio vardą suteikti penkiems asmenims.
Įvairios krašto organizacijos į garbės piliečio vardo kandidatus siūlė Vasilijų Baranovskį, Joną Nemanį, Lionginą Radzevičių, Algirdą Vapšį, Jadvydą Žilinskienę, Carl Damgaard Engel ir Juozą Erlicką. Deja, du pastarieji šio apdovanojimo negavo dėl nuopelnų stokos.
„Bendru nutarimu buvo prieita išvada, kad tie du, kurie, galima sakyti, liko už borto, nedavė kažkokios ypatingos naudos Zarasams. Nei Juozas Erlickas, nei Carl Damgaard Engel nėra zarasiškiai ir nei vienas, nei kitas labai ypatingai neskleidžia jokių žinių apie miestą“, - tarybos sprendimą pagrindė Zarasų rajono mero pavaduotojas Arvydas Steponavičius.
Pasak mero pavaduotojo bei tarybos nario, J. Erlickas dalyvauja ir krašte rengiamuose poezijos vakaruose, ir įvairiuose renginiuose, tačiau tai daro dėl honoraro, o ne dėl išskirtinio atsidavimo ar noro garsinti Zarasus. „Tikrai nėra taip, kad jis savo dalyvavimu išreikštų ypatingą meilę Zarasams ar kažkaip stengtųsi padėti būtent šiam miestui. Žinoma, jis niekada neatsisako, visada atvažiuoja kai būna pakviestas, bet ar tai kažkas išskirtinio? Tuomet ir kiti poetai, kurie atvažiuoja, turėtų būti taip pat apdovanoti“, - J.Erlicko išskirtinumo stoką pabrėžė A. Steponavičius.
Nors komisijoje ir vyko intensyvios diskusijos dėl garbės piliečio vardo suteikimo bei buvo išnagrinėtos visų pasiūlytų kandidatų veiklos ir biografijos, tačiau dėl J. Erlicko nuopelnų ir vertinimo buvo prieitas bendras sprendimas. Anot mero pavaduotojo, kai kurie komisijos nariai teigė, kad J. Erlickas Zarasuose jau ir taip yra pagerbtas gavęs P. Širvio premiją, tačiau garbės piliečio vardą duoti jam dar kol kas per anksti.
„Vienintelis jo ryšys su Zarasais dabar yra tas, kad jis čia atostogauja. Jam pačiam čia patinka būti, atvirame baseine šokinėti nuo bokštelio, nardyti, plaukioti. O žvelgiant į kūrybą, tai juk yra tik vienintelis jo eilėraštis, kuriame paminėtas miestas – „Zarasai tarsi vasara“, - naujienų portalui DELFI kalbėjo mero pavaduotojas.
Paklaustas, ar mano, jog šis įvykis paskatins žinomą rašytoją labiau prisidėti prie miesto garsinimo ir savo kūryba skleisti žinią apie kraštą, mero pavaduotojas juokavo: „Tikimės, jei nebus atvirkštinio varianto. Galbūt jis užpyks ir kaip tik pradės peikti Zarasus.“
Ilgų diskusijų tarp tarybos narių metu taip pat buvo akcentuota, kad visi kiti pasiūlyti kandidatai yra garbaus amžiaus žmonės ir verčiau šį titulą įteikti jiems, nes galbūt kai kurie jų gali ir nesulaukti kitų, jubiliejinių krašto metų.
A. Steponavičius naujienų portalui DELFI taip pat atviravo apie pačių apdovanojimų organizavimo spragas ir trūkumus. „Galbūt reiktų įsteigti premiją už verslo vystymą, kad galėtų dalyvauti įmonės. Ten gal ir „F.Engel“ vadovas būtų laimėjęs. Tačiau ar verta jam teikti garbės piliečio vardą? Žinoma, jis sukūrė darbo vietas ir, ačiū jam už tai, bet ar tikrai visi darbuotojai ten patenkinti? Galbūt kiti kaip tik galvoja, kad jis juos engia“, - kandidato tinkamumą šiam apdovanojimui kvestionavo mero pavaduotojas.
Anot A. Steponavičiaus, jau rugsėjį bus peržiūrėti konkurso nuostatai, tiksliai pakeisti ir suformuluoti atrankos kriterijai: „Dabar nėra nei komisijos, nei darbo grupės, kuri išnagrinėtų konkretų atvejį ir tuomet pateiktų spręsti tarybai. Iki šiol kandidatus galėjo siūlyti visi, nebuvo konkrečių atrankos kriterijų.“
Paklaustas, koks visgi buvo pagrindinis kriterijus, kuriuo rėmėsi taryba, vertindama šiuometinius kandidatus, mero pavaduotojas kalbėjo gana neapibrėžtai. „Iki šiol kriterijai buvo labai abstraktūs. Už indėlį Zarasams, už atsidavimą ir miesto garsinimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, - pagrindines vertinimo gaires DELFI atskleidė Arvydas Steponavičius.