Vilnius Europoje nuo seno buvo žinomas kaip vienas didžiausių Rytų Europos žydų religinių ir kultūrinių centrų. Multikultūrinis miestas, simboliškai vadintas Šiaurės Jaruzale, turėjo savo „100 sinagogų miesto“ mitą bei realybes. Jame gyveno ir kūrė žymūs žydų tautybės mokslininkai, filosofai, rabinai, intelektualai, leidėjai ir menininkai.
Vilniaus miesto rotušėje kovo 4 d. atidaromoje parodoje „Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ bus eksponuojami lietuvių tapytojų ir fotografų darbai, kuriais lietuvių menininkai pasakos apie savo asmeninį, intymų santykį su daugiatautės Lietuvos sostinės praeitimi. Taip jie kurs vizualinį Vilniaus žydų topografijos naratyvą, kuris parodos atidarymo metu bus papildytas Arkadijaus Gotesmano ir Petro Vyšniausko džiazo improvizacijomis, tapybinėmis ir fotografinėmis interpretacijomis, Vilniaus žydų istorijos temai suteiksiančioms dar daugiau spalvų ir impulsų minčių erdvėms.
Paroda „Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ – ne tik vizualinės mūsų istorijos refleksijos, bet ir šiandien miesto ateičiai užduodami klausimai. Ar kada nors šis miestas vėl garsės savo tolerancija, papildydamas laisvos dvasios Europos miestų žemėlapį?
Kaip sako vienas parodos iniciatorių, Moses–Mendelssohno Europos žydų tyrimų centro Potsdame steigėjas prof. Julius Schops: „Aš labai laukiu šios parodos. Tų darbų, kuriuose pasakojama apie dabar jau tik įsivaizduojamą žydiškąjį Vilnių. Darbų, kurių dalį jau mačiau ir jie man pasirodė daug žadantys“.
Parodos dalyviai: Vilmantas Marcinkevičius, Arūnė Tornau, Bronius Gražys, Audrius Gražys, Linas Liandzbergis, Eva Pohlke, Kunigunda Dineikaitė, Alonas Štelmanas, Raimondas Savickas, Adomas Jacovskis, Adasa Skliutauskaitė, Aleksandra Jacovskytė, Algis Griškevičius, Jolanta Kyzikaitė.