Situacija keičiasi ir Lietuvoje: nuo liepos mėnesio leidykla „Baltos lankos“ knygų skaitytojus kviečia atrasti audioknygas: leidyklos interneto svetainėje baltoslankos.lt galima įsigyti itin kruopščiai atrinktos, profesionaliai įgarsintos ir išmaniaisiais įrenginiais patogiai pasiekiamos literatūros.

Dėmesys grožinei literatūrai

Anot leidėjų, šis žingsnis buvo ilgai brandintas ir daug darbo pareikalavęs sprendimas, tačiau gauti rezultatai pranoksta lūkesčius.

„Tokie ambicingi projektai tikrai užima laiko, tad džiaugiamės galėdami pranešti, kad nuo liepos mėnesio baltoslankos.lt galima įsigyti ir audioknygų. Tai mums nauja sritis, todėl reikėjo daug ko išmokti, prie šio projekto dirbome ilgiau nei metus ir stengėmės sukurti kuo malonesnius ausiai įrašus. Dirbame su tikrais savo sričių profesionalais, tad esame tikri, kad tai padės knygas atrasti dar didesniam skaitytojų – klausytojų – ratui. Tiesa sakant, matome, kad tai po truputį jau vyksta, todėl tikrai nesustosime“, – sako „Baltų lankų“ audioknygų leidybos vadovė Gintė Pačėsė.

Pirmųjų savaičių duomenys rodo, kad tarp populiariausių audioknygų atsidūrė aktorės Valdos Bičkutės įgarsinti Walterio Teviso romanas „Valdovės gambitas“ ir Colleen Hoover „Mes dedame tašką“, Aldonos Vilutytės balsu prabilusi Madeline Miller „Kirkė“, Jurgio Damaševičiaus įgarsinta Merlineʼo Sheldrakeʼo knyga „Raizgus gyvenimas“.

„Mūsų patirtis paleidus įrašus rodo, kad kol kas tarp populiariausiųjų dominuoja būtent grožinė literatūra. Sulaukiame tikrai pozityvių atsiliepimų apie įrašų kokybę, pasirinktus balsus. Nesileidome į kompromisus dėl kokybės, sukaupėme daug patirties, ir klausytojai tai įvertina vis sugrįždami į baltoslankos.lt“, – pasakoja G. Pačėsė.

Audioknygos – atskiras „žanras“ su savo taisyklėmis

Audioknygos – su knygomis neišvengiamai susiję, tačiau savarankiški kūriniai, kur šalia autorių ir vertėjų kūrėjais tampa ir aktoriai ar muzikantai. Nuo to, koks balsas ar garsas bus pasirinktas, bene labiausiai priklauso, kaip suskambės kūrinys, ar pavyks jam įgyti papildomą gylio matmenį ir pradžiuginti skaitytojus bei skaitytojas unikalia patirtimi.

Kadangi audioknygos funkcionuoja kaip atskiras kūrybos laukas, jau atsiranda ir autorių, „rašančių“ vien audioknygas. Na, o žinomiausi pasaulio aktoriai bei garsenybės ne tik su malonumu įgarsina knygas, bet ir dėl galimybės įgarsinti varžosi neką mažesniuose konkursuose nei atrankos filmuotis prestižiniuose kino filmuose.

Ypatingai jaučiasi ir savo knygas įgarsinantys autoriai. Štai politologas Mažvydas Jastramskis, įskaitęs savo knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje „Mums reikia vado?“, sako, kad garsinti jam buvo malonus iššūkis.

„Kalbant apie laiką įrašų studijoje – pripažinsiu, buvo šioks toks iššūkis, pareikalavęs kantrybės, po pastraipą, sakinį, vis pasitaisant įgarsinti savo paties parašytus žodžius. Ir matau, kad gavau gerą pamoką: ateityje kiek įmanoma labiau vengsiu skliaustų, nes, pripažinsiu, teko ne kartą tyliai (audioknygoje to neišgirsite) susikeikti, įgarsinant tokius sakinius“, – knygos garsinimo patirtimi dalinasi M. Jastramskis.

Leidyklos atstovės teigimu, audioknygų klausytojai sulauks dar daugiau populiarių kūrinių audioformatu: netrukus pasirodys Kazuo Ishiguro romanai „Dienos likučiai“, „Klara ir Saulė“, taip pat – Haruki Murakami knyga „Avies medžioklė“. Bus ir naujienų, pasirodysiančių iškart trimis formatais.

„Nemažai tyrimų rodo, ir mes patys stebime, kad skirtingi kūrinio formatai – elektroninė knyga, audioknyga ir tradicinė popierinė knyga – nepakeičia vienas kito, jie veikiau išplečia kūrinio auditoriją nei konkuruoja tarpusavyje. Tiesiog kiekvienas iš šių formatų atliepia skirtingus mūsų poreikius bei įpročius, tad juos renkasi šiek tiek kitokie skaitytojai ir skaitytojos. Formato pasirinkimą lemia ir vieta bei laikas. Norime ir stengiamės būti arti kiekvieno, skaitančio literatūrą ar siekiančio įgyti žinių, todėl nuolat ieškome būdų praturtinti skaitymo patirtį ir padėti atrasti ar susigrąžinti skaitymo džiaugsmą“, – sako audioknygų leidybos vadovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją