„Šiuolaikinis tolerancijos centras“ yra darbo simuliatorius, kuriame žiūrovas matuojasi darbdavio kailį, o aktoriai tampa pretendentais į vakuojančias darbo vietas.
Darbdavys gali užduoti bet kokius klausimus ir spręsti, ar priimti žmogų į darbą, ar ne. Ir atsidurti privilegijuotoje pozicijoje, kada nuo jo paties priklauso, kas mokys jo vaikus, kas šoks jam striptizą, ar kas dirbs Vilniaus savivaldybėje. „Bad rabbits“ kviečia pažaisti, bet prisiimant atsakomybę. Nes kiekvienas esame atsakingas už tai, kas su mumis vyksta šiandien.
Tuo tarpu vengrų aktoriaus G. Kozma patirtis yra susijusi su viena opiausių šiandien diskutuojamų temų – karo pabėgeliais. Nors į Lietuvą ši banga ateis tik po Naujųjų, „Šiuolaikinis tolerancijos centras“ kviečia pažvelgti į ateitį jau dabar. Kviestinis vengrų aktorius spektaklio metu darbinsis konsultantu pabėgelių klausimu aukštoje valstybės įstaigoje. Siūlys savo paslaugas mums, lietuviams, remdamasis Vengrijos patirtimi. O jo asmeninė patirtis yra labai vertinga, nes jis dirbo savanoriu pabėgelių stovyklose ir kituose karštuose taškuose Budapešte.
„Kiekvieną dieną šimtai, o kartais ir tūkstančiai pabėgelių atvyksta į mano gimtą šalį ir naktimis glaudžiasi traukinių stotyse. Vaikai, senyvo amžiaus žmonės, mano amžiaus jaunuoliai. Jie neturi jokios informacijos apie tai, kaip jiems elgtis, kur jiems vykti. Jie gauna pabėgelių statusą, bet ką su juo daryti - visiškai neaišku. Jie neturi nei maisto, nei vandens. Mes iš civilių rinkome maistą, rūbus, vandenį ir dalinome visiems pabėgeliams. Problema ta, jog negalėjome su jais net susišnekėti - tik mažuma žmonių mokėjo šnekėti angliškai“, - savo patirtimi dalinasi aktorius G. Kozma.
Ar spektaklio žiūrovai duos jam darbą? O kas vyks toliau? Ar tam žmogui bus gerai? O jeigu jis negaus darbo, kas su juo atsitiks? Ir kodėl?
„Šiuolaikinis tolerancijos centras“ provokuoja ir kelia klausimus. Koks pasirinkimas yra teisingas? Ar iš viso yra teisingi pasirinkimai?
„Bad Rabbits“ yra meninis susivienijimas, sindikatas, kuris neoficialiai egzistuoja nuo 2012-ųjų metų, kuris dievina gatves ir netradicines erdves. Turbūt dėl specifinio Lietuvos klimato yra labiau žinomi ne Lietuvoje, o užsienyje. Kompanija maištauja prieš tradicines teatro formas pačiais įvairiausiais būdais. Dažniausiai - įtraukdami į veiksmą patį žiūrovą. Ir žiūrovui nereikėtų bijoti šios atsakomybės, nes tai yra labai įdomi patirtis.