Lietuvoje apie Z. V. Kovácsą daugiausiai kalbėta po šiųmetinio „Kūrybinio impulso“, kuriame jis atliko įspūdingą trupės kolegės Julijos Stankevičiūtės choreografinę miniatiūrą „Nurimk, širdie“ pagal kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzikos fragmentą iš žymiausios jo operos „Lokys“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Solistas Zsolt Vencel Kovács buvo itin išraiškingas ir ekspresyvus šokėjas. Nors scenoje jis buvo vienas, visa jo esybė užpildė sceną ir pasirodymas prikaustė visų žiūrovų akis. /.../ Tematika šiek tiek priminė Jozefo K. jausmus balete „Procesas“, kadangi miniatiūros herojus jautėsi stebimas, nervingai judėjo scenoje, buvo įsitempęs, nors šokėjo veidas visą laiką išliko neutralus. Buvo smagu stebėti šią trumpą miniatiūrą“, – apie šį pasirodymą žurnale „Bravissimo“ rašė baleto kritikė Ditė Elzbergaitė.
Gimtajame Budapešte šokėjas išgarsėjo dar pernai pavasarį, dėl pandemijos ištuštėjusioje Didvyrių aikštėje atlikęs šokio kompoziciją pagal vadinamąją „COVID melodiją“. Šis pavadinimas prigijo Masačusetso technologijos instituto mokslininkų kompiuteriniu būdu „įgarsintam“ SARS-CoV-2 molekulinės struktūros modeliui, kuriame kiekvienai COVID-19 viruso baltymo sudėties amino rūgščiai buvo priskirta tam tikra nata. Netrukus „COVID melodija“ tapo savotišku karantino laikotarpio iššūkiu daugelio šalių šokėjams ir choreografams, dėl prasidėjusios pandemijos nebegalėjusiems džiuginti žiūrovų teatrų salėse.
Kai 2020 m. kovą visos Europos šalys užsidarė ir paniro į karantiną, paskutiniuoju lėktuvu Z. V. Kovác grįžo į Budapeštą. „Kadangi nebeturėjau darbo kaip šokėjas, kurį laiką netgi buvau įsidarbinęs vienoje miesto kepykloje. Išgirdęs apie tarptautinę „COVID melodijos“ iniciatyvą, prisiminiau didžiulę Didvyrių aikštę Budapešto centre, kuri be įprasto turistų srauto tuo metu priminė ištuštėjusią plynę. Choreografiją „Covid melodijos“ ištraukai sukūriau pats. Po šio projekto, kuris buvo nufilmuotas ir pagarsintas, Vengrijoje tapau ganėtinai žinomas“, – neslepia šokėjas.
Z. S. Kovács Budapešte baigė Vengrijos šokio akademiją, tada mokėsi Vienos baleto akademijoje, o galiausiai įstojo ten, kur labiausiai norėjo – į Agripinos Vaganovos baleto akademiją Sankt Peterburge.
„Kodėl apie ją svajojau? Kai dar buvau Vengrijos šokio akademijoje, joje vienerius metus kartu mokėsi iš A. Vaganovos akademijos atėjęs studentas. Jo meistriškumas man paliko tokį įspūdį, kad nuo to laiko žinojau, kur norėčiau atsidurti. Be to, A. Vaganovos akademijos auklėtiniai buvo Rudolfas Nurejevas, Michailas Baryšnikovas ir daugelis kitų legendinių baleto asmenybių. Tvarka ten griežta: juk akademijai šiuo metu vadovauja toks stiprus žmogus kaip Nikolajus Tsiskaridze. Su juo pačiu neturėjau daug asmeninių kontaktų, nes mokiausi italų-rusų kilmės pedagogo, Marijos teatro šokėjo Fetono Miocci vadovaujamoje klasėje. Bet visi studentai akademijos rektoriui jautė didžiulę pagarbą“, – liudija A. Vaganovos baleto akademijos absolventas.
Garsios akademijos diplomas jaunuoliams gali atverti daugelio pasaulio teatrų duris. Pašnekovas pripažįsta, kad renkantis darbą Vengrijos nacionalinis baletas nebuvo jo prioritetas: „Mūsų operos teatre dabar tikrai sudėtinga situacija, – trumpai užsimena jis, – todėl galimybės grįžti į Budapeštą net nesvarsčiau. Dalyvavau tarptautinėje baleto artistų peržiūroje „Grand Audition“, kuri vyko Barselonoje. Ten sulaukiau LNOBT atstovų pasiūlymo. Taip aš atsidūriau Vilniuje“.
Pirmieji vengro pasirodymai LNOBT spektakliuose buvo nedideli, kaip ir daugelio jaunų baleto artistų: „Pradėjau nuo Sargybinio balete „Čipolinas“ ir Valstiečio balete „Žizel“. Šį sezoną jau šokau Benvolijų „Romeo ir Džuljetoje“. O Jozefas K. taps mano pirmuoju pagrindiniu vaidmeniu teatre, todėl pasistengsiu, kad jis žiūrovams įsimintų. Man patinka Franzo Kafkos knyga, puikiai atspindinti visuomenės sąmonę ir kupina simbolinių prasmių. Iš jos išmokau, kad nevalia aklai tikėti tuo, jog mūsų gyvenimas nuo gimimo nulemtas kažkieno kito“, – pasakoja Z. V. Kovács.
LNOBT baleto meno vadovo Martyno Rimeikio pirmąjį pilno metro spektaklį „Procesas“ šokėjas vadina itin stiprios energetikos kūriniu. Jozefas K. čia beveik visą spektaklio laiką būna scenoje. Vaidmuo iš jaunojo artisto pareikalavo nemažai naujų įgūdžių bei emocinių ir fizinių pastangų. Z. V. Kovács primena, kad A. Vaganovos akademijoje šokėjai gauna gerus klasikinio baleto pagrindus, tačiau nėra mokomi šiuolaikinio šokio technikų. „Bet jaučiu, kad neoklasika ir šiuolaikinis šokis savo dvasia man galbūt net artimesni nei tikroji klasika. Nes klasika – tai amžinas tobulybės ir idealo siekis baleto artistui, o šiuolaikinis šokis – savito kūrybos kelio, naujų judesių ir jausmų atradimų pasaulis“, – teigia šokėjas.
Z. V. Kovácso debiutas spektaklyje „Procesas“ laukiamas penktadienį, rugsėjo 8-ąją. Tuo tarpu rugsėjo 7 ir 9 d. spektakliuose stebėsime pirmąjį Jozefo K. vaidmens atlikėją Jeronimą Krivicką, matytą ir „Mezzo“ TV kanalo transliuotame „Proceso“ įraše. Antrasis šio vaidmens atlikėjas Ernest Barčaitis visuose trijuose „Proceso“ spektakliuose šįkart pasirodys kitame – Kunigo vaidmenyje.