Jo choreografė ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė sako, kad su kiekvienais metais spektaklis tampa dar labiau aktualus, nes toks, koks pasaulis yra dabar, rodos, buvo išpranašautas gerokai anksčiau.
„Per keturiolika šio spektaklio gyvavimo metų pasaulyje vyko ir keitėsi daug dalykų. Vienu metu, ypač prasidėjus pandemijai, jis puikiai reflektavo tą beprotišką laiką ir pablogėjusius žmonių socialinius santykius. O šiandien, kai vis dažniau naudojame jauninančius filtrus ar dirbtinio intelekto sugeneruotas nuotraukas siekiant paslėpti savo trūkumus ar tikrąjį amžių, spektaklis suteikia dar daugiau peno pamąstymams apie mus pačius ir „kitą pasaulį”, – sako režisierė.
Ji tęsia, kad jau antrą dešimtmetį Lietuvos publikai rodomas spektaklis „Kitas pasaulis“ patyrė daug transformacijų, todėl šiandien jis atrodo jau visai kitaip nei premjeros dieną, o šokėjai stipriai užaugo ir patobulėjo kartu su šiuo kūriniu.
Tačiau, M. S. Šimulynaitės teigimu, šio kūrinio gyvavimas atskleidžia ir tamsiąją baleto šokėjo profesijos pusę, kurioje gražūs filtrai neegzistuoja, o šokėjas sulaukęs 38-erių metų amžiaus jau yra laikomas kone pensininku.
Tačiau savęs tokiais nelaikantys spektaklio „Kitas pasaulis“ šokėjai Igoris Zaripovas ir Olga Konošenko drąsiai savo pavyzdžiu laužia visus su jų profesija ir amžiumi susijusius mitus ir stereotipus. Abu artistai yra įžengę į penktą dešimtį ir toliau sėkmingai šoka, o pastarosiomis dienomis intensyviai ruošiasi spektaklio „Kitas pasaulis“ pasirodymui Kaune.
Anot O. Konošenko, jei ji būtų atsižvelgusi į visus baleto profesijoje egzistuojančius stereotipus, ji jau seniai būtų privalėjusi baigti karjerą. Tačiau šios profesijos atstovai išsiskiria tuo, kad yra fiziškai ir emociškai labai stiprūs žmonės, todėl jei tik užsispyrimas ir jėgos leidžia, amžius nėra kliūtis jiems šokti baletą.
„Realybė tokia, kad mano amžiaus šokėjas yra laikomas senu. Tačiau nenoriu tokia jaustis ir nesijaučiu, nors tiek ilgai šokančių baletą kaip aš yra vienetai. Tikiu, kad svarbiausia yra siekti savo idealų, sunkiai dirbti ir mylėti tai, ką darai. Tik tokiu būdu gali pavykti išlaikyti gerą fizinį pasirengimą, o baleto šokėjo kelias būti ilgas ir nenuspėjamas“, – sako baleto artistė O. Konošenko.
I. Zaripovas antrina kolegei ir priduria, kad baleto šokėjo karjeros trukmė priklauso nuo pačio žmogaus. Jei jis nori šokti, o kūnas ir jėgos tam akompanuoja – sustoti būtų beprasmiška.
„Kartą kažkas pasakė apie baleto artisto profesiją – jeigu ryte atsikeli ir tau nieko neskauda, greičiausiai tu jau esi miręs. Manau, šis pasakymas yra labai taiklus. Šokėjo profesiją nuolat lydi tai pakilimai, tai nuopuoliai, todėl reikia daug fizinių ir valios jėgų nepasiduoti“, – teigia I. Zaripovas.
Visuomenėje gajų stereotipų nepaisantys ir savo profesiją mylintys artistai kviečia į vienintelį šį sezoną spektaklio „Kitas pasaulis“ pasirodymą, kuris vyks lapkričio 14 dieną, antradienį, Kauno kultūros centre „Girstučio“ padalinyje.